Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 5d. 16:51

Mėnesio pajamos – 100 eurų: kieno sąskaita gyvena savarankiškai dirbantys?

Piniginė
123rf.com / Piniginė

Lietuvoje 2016 m. savarankiškai dirbanti kirpėja, stilistė ar manikiūro specialistė vidutiniškai per mėnesį „Sodrai“ sumokėdavo įmokų nuo 97,08 eurų. Kitaip tariant, jos mėnesio alga nesiekė 100 eurų. Tik kiek daugiau pajamų deklaruodavo ir savarankiškai dirbantys reklamos specialistai, brokeriai ar statybininkai.

Ar šie žmonės išties išgyvena iš tokių pajamų, ar jas tiesiog slepia? Ekonomistai įsitikinę – skaičiai kalba patys už save.

Mėnesio pajamos – apie 100 eurų

„Sodros“ duomenimis, 2016 m. 57 proc. savarankiškai dirbančiųjų per metus nesukaupė 12 mėn. stažo pensijai, nes per metus sumokėjo „Sodrai“ įmokas mažiau nei nuo 12-os minimalių algų.

Šiems žmonėms praėjusių metų gruodį „Sodra“ išsiuntė 84 tūkst. vadinamųjų „vyšninių vokų“, kuriais siekė informuoti apie jų sukauptą stažą ir atkreipti dėmesį, kad neaugant draudžiamosioms pajamoms senatvės pensija nenudžiugins.

Vertinant savarankiškai dirbančiųjų draudžiamąsias pajamas (nuo kurių mokamos įmokos „Sodrai“), mažiausiai uždirbo kirpyklų ir grožio salonų srities atstovai. 2016 m. savarankiškai šiame sektoriuje dirbo 3240 žmonių, vidutiniškai per mėnesį jie deklaruodavo po 97,08 Eur, todėl per metus sukaupė vos daugiau nei 3 mėn. stažo.

„Sodros“ duomenimis, 2016 m. 57 proc. savarankiškai dirbančiųjų per metus nesukaupė 12 mėn.

Kiek daugiau nei šimtą eurų oficialiai uždirbdavo ir nekilnojamojo turto brokeriai, taksi vairuotojai, apdailininkai ar draudimo brokeriai. Ar iš tiesų savarankiška veikla užsiimantys žmonės gyvena už itin menkas pajamas?

Vertindami šiuos skaičius ekonomistai neabejoja: nedidelė dalis žmonių, gyvenančių provincijoje, iš tiesų verčiasi iš tokių pajamų, tačiau dauguma – atkleidžia ne visas pajamas.

„Tai čia faktas, kalbantis pats už save. Kiekvienas gali sau atsakyti – ar tai yra realybę atitinkanti pajamų suma ar ne? Aš asmeniškai manau, kad čia nėra, ką vertinti“, – dėstė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sociologas ir ekonomistas R. Lazutka, atsiprašydamas tų, kurių tai iš tiesų neliečia, šią tendenciją įvardijo paprastai – vagystė: „Tai yra didžiąja dalimi apgavystė. Aišku, yra atvejų, kai taip yra iš tiesų, bet jų nedaug, šių žmonių galima atsiprašyti, tačiau didžioji dalis tiesiog – apgavystė. Suprantame, kad daugelis žmonių iš tokių pajamų tikrai negyvena.“

Priežasčių, kodėl žmonės vengia mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, pasak N. Mačiulio, ne viena, tačiau informuoti juos apie esamą padėtį, šviesti, ekonomisto teigimu, tikrai reikia.

„Socialinio draudimo įmokos nėra labai mažos, todėl, gaunant nedideles pajamas, kyla pagunda nemokėti mokesčių ir įmokų. Turbūt retai susimąstome apie poreikius ir gautinas pajamas senatvėje, ypač jei iki jos dar 30 ar 40 metų.

Natūralu, žmogaus prigimtis nėra galvoti apie tokį ilgą laikotarpį. Šiuo aspektu manau, kad „Sodros“ sprendimas informuoti asmenis, mokančius labai mažas socialinio draudimo įmokas arba jų nemokančius visai, yra teisingas. Reikia informuoti asmenis apie tai, kad senatvėje jų socialinės išmokos gali būti labai skurdžios ir ribotos. Akivaizdu, kad tokį laišką gauti yra nemalonu, bet tai irgi yra priemonė atkreipti dėmesį į šią problemą“, – kalbėjo pašnekovas.

Trumparegiškumas

Paklaustas apie savarankiškai dirbančiųjų motyvaciją mokėti socialinio draudimo įmokas R. Lazutka pabrėžė, kad kalbant apie tokį dalyką motyvacijos klausimo iš viso neturi kilti.

Nuo 2018 m. „Sodros“ įmokų tvarka savarankiškai dirbantiems pasikeitė, anot ekonomisto, dabar jie dar labiau įtraukti į socialinio draudimo sistemą.

„Tie, kurie galėdavo laisvai deklaruoti pajamas, deklaruodavo mažai, taigi mokėdavo ir labai mažas „Sodros“ įmokas. Ką tai reiškia? Jeigu jie nesumoka įmokų bent nuo minimalios algos, vienų metų stažą sukaupia tik per kelerius metus.

Dabar į socialinio draudimo sistemą įtraukta daugiau savarankiškai dirbančiųjų, tačiau tam buvo labai didelis pasipriešinimas. Visi šaukia, kad brangu, kad įmokos didelės, o kai ateina laikas gauti pensiją, nustemba, kokia ji maža, kiek mažai stažo sukaupė“, – dėstė pašnekovas.

Pasak R. Lazutkos, socialinis draudimas nėra noro klausimas – jis yra privalomas.

Šiuo atveju negalime remtis vien suinteresuotumu, juk samdomą darbą dirbančiųjų žmonių irgi niekas neklausia.

„Šiuo atveju negalime remtis vien suinteresuotumu, juk samdomą darbą dirbančiųjų žmonių irgi niekas neklausia. Jie tiesiog dirba, apie tai pranešama „Sodrai“ ir nuo jų atlyginimo sumokamos įmokos. Tai paaiškinama paprastai – žmonių trumparegiškumu. Būtent todėl socialinis draudimas yra privalomas visose šalyse“, – paaiškino pašnekovas.

R. Lazutka įsitikinęs, kad pagunda deklaruoti ne visas pajamas, dalį jų nuslėpti ir nemokėti privalomų mokesčių ir įmokų atsiranda todėl, kad savarankiškai dirbančiųjų pajamas apskaityti yra gana sudėtinga.

„Jie jas deklaruoja, bet įvertinti – teisingai ar ne – labai sudėtinga. Daug jų teikia paslaugas tiesiog gyventojams, nėra jokių finansinių dokumentų, kuriais būtų fiksuojamos pajamos – kiek jie parduoda, kiek suteikia paslaugų. Taigi ne visos jų deklaracijos yra teisingos. Aišku, yra dalis tokių, kurie deklaruoja visas pajamas, tiesiog iš tiesų uždirba mažai“, – aiškino ekonomistas.

Gyvena kitų sąskaita

„Sutinku, kad verslui reikia kuo lengvesnių sąlygų – dėl suprantamų ekonominių priežasčių, tačiau tuos verslus irgi reikia kontroliuoti. Jei tai nevyksta, dauguma žmonių tiesiog piktnaudžiauja šia padėtimi, nemoka įmokų, o sulaukę pensijos piktinasi, kodėl pensija tokia maža – o todėl, kad mažai mokėjo.

Ką jau kalbėti apie tai, kad jie labai mažai prisideda ir dabar – prie savo tėvų kartos pensijos finansavimo, prie sveikatos apsaugos ir panašiai. Aš manau, kad čia reikia pasiraitoti rankoves ir spręsti šią problemą Lietuvoje. Tai turėtų būti prioritetas“, – neabejojo R. Lazutka.

Dauguma žmonių tiesiog piktnaudžiauja šia padėtimi, nemoka įmokų, o sulaukę pensijos piktinasi, kodėl pensija tokia maža – o todėl, kad mažai mokėjo.

N. Mačiulis pritarė, kad sunku įsivaizduoti sistemą, kurioje būtų tik samdomas darbas ir uždarosios akcinės bendrovės. Veiklos formų, leidžiančių užsiimti labai smulkiu verslu, nevedant sudėtingos apskaitos, nesamdant darbuotojų ir nesteigiant įmonių – reikia, tačiau yra antra medalio pusė.

„Šios formos skatina verslumą, didina užimtumą, mažina nedarbo lygį ir apskritai padeda atsirasti mažiems verslams. Vis dėlto, jei tai yra diskriminuojanti sistema, kai samdomi darbuotojai moka didesnes socialinio draudimo įmokas, o dirbantys savarankiškai – mažesnes ar net turi galimybę jų išvengti, nėra gerai.

Galiausiai tai reiškia, kad samdomi darbuotojai, mokantys didžiausias socialinio draudimo įmokas, moka visiems kitiems šalies gyventojams pensijas ir socialines išmokas“, – aiškino N. Mačiulis. Pasak ekonomisto, užkrauti tokią naštą ant vienos rūšies darbuotojų tiesiog nėra teisinga.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min