Mokslininkai jau anksčiau prognozavo, kad visame pasaulyje išplitęs SARS-CoV-2 pasikeis taip, jog taps atsparus vakcinoms, bet retas kuris tikėjosi, kad skiepams iš dalies atsparių atmainų atsiras taip greitai.
Todėl vakcinų kūrėjai jau suka galvą, ką daryti, – skiepyti papildoma doze ar keisti dar tebekuriamas vakcinas, kad jos įveiktų ir viruso atmainas.
Skiepytis verta, net jei skiepas visiškai neapsaugos
Iš premjerės Ingridos Šimonytės lūpų nuskambėjusi žinia, kad Lietuvoje nustatyti pirmi du vadinamosios koronaviruso PAR atmainos atvejai, praėjusią savaitę trenkė kaip prognozuotas, bet nelauktas žaibas.
Penktadienį pranešta apie dar tris užsikrėtimus šia SARS-CoV-2 atmaina.
Vadinamosios britiškos viruso atmainos atvejai Lietuvoje jau skaičiuojami šimtais. Teigiama, kad Vilniaus regione ši atmaina jau dominuoja.
Jungtinėje Karalystėje nustatyta atmaina B.1.1.7, apie kurią pranešta praėjusių metų pabaigoje, yra maždaug 50 proc. labiau užkrečiama, lyginant su 2019-aisiais Kinijoje aptiktu virusu.
Taip pat skelbiama, kad nuo jos dažniau mirštama. Be to, mokslininkai mano, kad britiškoji atmaina pavojingesnė vaikams ir jauniems žmonėms.
PAR aptikta atmaina B.1.351 kelia dar didesnį nerimą, nes ja lengviau užsikrėsti gali net paskiepyti ar COVID-19 persirgę žmonės.
Ją gydytojai rado, pernai spalį pastebėję staiga išaugusį užsikrėtimų skaičių, ir iškart perspėjo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kad šis viruso variantas gali būti atsparesnis skiepams.
