„Pirma žinutė, kurią turėtų žinoti visi, kad spaudimas, kuris yra didesnis negu 140 ir 90, jau yra problema. Ir visai nesvarbu, kiek pacientui metų – ar jam yra 30, ar 60, ar 80“, – pasakoja sveikatos apsaugos viceministrė prof. Gintarė Šakalytė.
Kad tokio aukšto spaudimo išvengtume, turėtume sveikai maitintis, daug judėti, vengti tokių rizikos veiksnių kaip rūkymas, sūrus maistas.
„Sūrus maistas tiesiogiai didina kraujo spaudimą kaip ir per didelis kūno svoris. Mes sakom, kad sumažinus kūno masę bent vienu kilogramu spaudimas mažėja beveik vienu milimetru“, – pabrėžia viceministrė.
Lietuvoje jau daugelį metų pagal širdies ligų profilaktikos programą tiriami vyresnio amžiaus žmonės ir išsiaiškinus aukštą spaudimą ar cholesterolio lygį kraujyje, pacientai pradedami gydyti vaistais.
Lietuvoje jau pasiekta, kad įvykus infarktui ar insultui, pacientas iš bet kurio Lietuvos taško per dvi valandas gali patekti į vieną iš penkių visą parą dirbančių centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kur pacientą galima operuoti. Tačiau nukentėjęs širdies raumuo Lietuvoje dar neatstatomas.
Ligoniams, kurie po infarkto turi širdies nepakankamumą, šiek tiek galime padėti vaistais, implantuojamu prietaisu, tačiau kamieninių ląstelių, kuriomis galima būtų atstatyti raumenį, mes dar neturime. Bent jau kasdienėje praktikoje. Tikiu, kad tai įvyks kažkada“, – kalba Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, LSMU Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.
Siekiant išvengti staigių mirčių nuo kardiologinių patologijų Lietuvoje pradedami įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai, kurie padėtų prireikus skubios pagalbos.
