Kreipiasi į valdžią: prašo užtikrinti pagalbą patyrusiems psichologinį smurtą darbe

Psichiatrų asociacija ragina SAM sudaryti palankią aplinką, galimybes ir teisines sąlygas sveikatos priežiūros specialistams gauti psichiatrinę ir psichologinę pagalbą, nebijant prarasti mediko praktikos licenciją.

„Jokia diagnozė ir gydymas savaime neturėtų būti kliūtis dirbti mediko darbą“, – nurodo psichiatrai.

Lietuvos psichiatrų asociacija taip pat ragina visus medikus laiku kreiptis ir tinkamai gydyti patiriamus psichikos sutrikimus, skatinti kolegas kreiptis šios pagalbos, prieinamos pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje visose šalies savivaldybėse. Gydymą teikia psichikos sveikatos centrai, bendrosios praktikos gydytojai, šalyje veikia ligoninių psichiatrijos skyriai, krizių ir dienos centrai. Psichikos sutrikimus galima gydytis anonimiškai.

„Už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymą atsakingas darbdavys. Savižudybių prevencijai darbovietėse siūloma kurti palankesnes darbo sąlygas, mažinti įtampą kuriančius veiksnius, mažinti psichikos sutrikimų ir gydymo stigmatizavimą, didinti gydymo prieinamumą“, – dėstoma pranešime.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ atkreipia dėmesį, kad psichologinis smurtas darbe būdingas ne tik medicinoje, bet ir kitose profesijose. Tačiau, anot profsąjungos, nei vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, jog teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.

„Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų galima išvengti nepageidaujamų reiškinių tarp darbuotojų ir visuomenėje. Galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, kuri lakoniškai numato, jog darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims suteikti“, – rašoma pranešime.

Todėl profesinė sąjunga siūIo įstatymų leidėjams reaguoti į susiklosčiusią situaciją, reglamentuojant šio reiškinio valdymo priemonių aiškų mechanizmą, sukuriant konkrečias, darbuotojams prieinamas pagalbos priemones:

1. Ratifikuojant Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvencija „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“;
2. Atitinkamai pakeičiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglementuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones;
3. Parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją dėl pagalbos priemonių pasiekiamumo.