Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 14:26

Reprodukcinės sveikatos politikos grimasos: pastoja per savo „pirmąjį kartą“, gimdo girtos, gimdo 17-tą vaiką

Moters figūra
123RF.com nuotr. / Moters figūra

„Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsauga – tai klausimai, kurie, deja, daugelį metų Lietuvoje yra nustumti į paraštes. Lietuva nėra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri turi problemų šioje srityje, tačiau Lietuva priklauso tai valstybių grupei, kur stokojama sisteminės, mokslu grįstos, į rezultatus orientuotos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos politikos“, – teigia Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai Vykdomojo komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Šias problemas ji nusprendė paliesti antradienį Seime organizuodama konferenciją, skirtą Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai. Konferencijos „Reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos iššūkiai“ pristatyme parlamentarė pabrėžė, kad šeimos planavimas neturi būti laikomas pačios moters problema.

„Valstybė turi užtikrinti kokybišką, mokslu grįstą ir prieinamą lytinį švietimą, lygiai tokią pačią informaciją apie kontracepciją internete ir kitais šaltiniais, šeimos planavimo konsultacijas visai šeimai, visapusišką kontraceptikų prieinamumą, įskaitant specialius mechanizmus, orientuotus į rizikos grupes nuo jaunimo iki socioekonomiškai pažeidžiamų moterų ir šeimų, įskaitant kompensacinius mechanizmus. Deja, Lietuva nesugeba kokybiškai įgyvendinti nė vieno iš šių uždavinių“, – apgailestavo D.Šakalienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė

Politikei apmaudu, kad vis dar neturime reprodukcinės sveikatos sistemos įstatymo.

„Matant, kokiais tempais šis Seimas priiminėja įstatymus, akivaizdu, kad įstatymas dėl reprodukcinės sistemos nepriimamas tikrai ne dėl pajėgumų, o dėl politinės valios stokos, viduramžiškų baimių, susijusių su lytiniu švietimu, seksualumu, stereotipinių nuostatų, kad šeimos planavimas yra moters problema, kurią ji turi susitvarkyti pati.

Lietuva nesugeba kokybiškai įgyvendinti nė vieno iš šių uždavinių.

Net tuomet, kai matome nėščių paauglių skaičių, girtas gimdyves, kurios neturi jokių žinių apie kontracepciją, jokios motyvacijos ja naudotis ir lėšų nusipirkti – vis tiek kaltiname moteris, užuot sutvarkę politikos ir įstatymų spragas, kad pagaliau suformuotume aiškią politiką šiais klausimais, įskaitant seniai pribrendusią diskusiją apie savanorišką sterilizaciją, kuri šiandien vis dar pilkojoje zonoje. De facto operacijos atliekamos, tačiau tai neįteisinta ir medikas gali būti pasodintas už sunkų kūno sužalojimą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

De facto operacijos atliekamos, tačiau tai neįteisinta ir medikas gali būti pasodintas už sunkų kūno sužalojimą.

Konferencijoje diskutuoti apie reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos spragas ji pakvietė temos ekspertes, nevyriausybininkes, medikes.

Kasmet – po 4–5 tūkst. abortų

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, jog reprodukcinė sveikata pirmiausia reiškia, kad žmonės gali turėti atsakingą, saugų, patenkinantį lytinį gyvenimą. Jie turi galimybę tęsti giminę ir laisvai nuspręsti, kada, ar turėti ir kaip dažnai turėti vaikų.

Asociatyvi iliustracija/Abortas
Asociatyvi iliustracija/Abortas

Kokie yra reprodukcinės sveikatos indikatoriai? „Tai abortų skaičius šalyje, paauglių nėštumų ir abortų skaičius, kontracepcijos paplitimas ir prieinamumas, lytiškai plintančių infekcijų paplitimas, reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumas, jaunimo informuotumas ir paslaugos, skubi akušerinė pagalba“, – vardijo E.Kuliešytė.

O kokia gi situacija Lietuvoje? „Abortas dažnai vis dar yra šeimos planavimo metodas, kasmet turime apie 4–5 tūkst. abortų., 6 proc. iš jų tenka merginoms iki 19 metų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas neįteisintas, kontracepcija per brangi, prezervatyvai – taip pat, skubioji kontracepcija – irgi, be to, apie ją trūksta informacijos.

Medikamentinis nėštumo nutraukimas neįteisintas, kontracepcija per brangi, prezervatyvai – taip pat, skubioji kontracepcija – irgi.

Savanoriška sterilizacija neįteisinta, auga ŽIV ir AIDS skaičius tarp moterų, nėra tinkamo lytinio švietimo mokyklose, daugiau vyrauja lytinės abstinencijos skatinimas, reprodukcinės sveikatos paslaugos nekokybiškos, nėra jaunimui palankių sveikatos paslaugų, nėra reprodukcinės sveikatos strategijos įstatymo bei programos“, – problemas bėrė E.Kuliešytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Esmeralda Kuliešytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Esmeralda Kuliešytė

Pusė nenaudoja jokių apsaugos priemonių

Tyrimai rodo, kad apie 51 proc. Lietuvos merginų lytinį gyvenimą pradeda maždaug 16 metų. Pagal šį rodiklį ES kontekste atrodome visai neblogai.

„Tačiau paauglių nėštumų atvejų turime beveik tris kartus daugiau nei kitur Europoje – Nyderlanduose, Švedijoje, Belgijoje. 44 proc. jaunuolių pirmųjų lytinių santykių metu nenaudoja jokios kontracepcijos ir nesisaugo“, – konstatavo pranešėja.

Ji pažymėjo, kad kontracepcijos prieinamumas, ypač socialinės atskirties grupių moterims, yra labai prastas.

44 proc. jaunuolių pirmųjų lytinių santykių metu nenaudoja jokios kontracepcijos ir nesisaugo.

Asociacijos apklausa Šeškinės poliklinikoje, kurioje veikia jaunimui skirtas reprodukcinės sveikatos kabinetas, parodė, kad 60 proc. jaunuolių kontracepcija yra per brangi. 47 proc. jaunuolių iki 19 metų nurodė, kad kontracepcija iki 20 metų turėtų būti visiškai kompensuojama valstybės.

„Kontracepciją kompensuoja Albanija, Belgija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė. Reikėtų ir mums orientuotis į tas šalis“, – patarė E.Kuliešytė.

Gyvybę išgelbėjo pašalinę gimdą

Paauglių nėštumai rizikingi, nes dažnai naujagimis gimsta mažesnio svorio, turi sveikatos problemų, vėliau – elgsenos sutrikimų. Be to, ir motinai dukart dažniau gresia mirtis dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos draugijos prezidentė, gydytoja Žana Bumbulienė prisiminė, kad visai neseniai Santaros klinikose 17-metė po gimdymo pradėjo taip kraujuoti, kad gydytojai jos gyvybę išgelbėjo tik pašalinę gimdą.

„To reikėjo, kad ji išgyventų. Ji išgyveno, vaikelis irgi, bet mergaitė daugiau niekada neturės vaikų“, – apgailestavo gydytoja.

Jos turimais duomenimis, daugiau nei 50 proc. paauglių nenaudoja jokios kontracepcijos ir dėl jos kreipiasi tik po metų nuo pirmųjų lytinių santykių: „Pusė pastojimų įvyksta tik pradėjus lytinį gyvenimą, nes vis dar manoma, kad pirmų lytinių santykių metu tikrai nepastosiu.“

Kreivos švietimo programos

Ž.Bumbulienė įsitikinusi, kad jokie trumpi kursai perorientuoti šalies pedagogų nepadės. „Mūsų karta užaugo be lytinio švietimo, o dabartiniai paaugliai užduoda tokių klausimų, kurių net suaugę gėdijasi. Jie kitokie, atviresni nei mes. Todėl reikia šviesti, mokyti jaunus mokytojus, kurių pasaulėžiūra kitokia“, – svarstė Ž.Bumbulienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Žana Bumbulienė
Asmeninio archyvo nuotr./Žana Bumbulienė

Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė neslėpė, kad Lietuvoje nuo 2016 metų gyvuojanti privaloma lytiškumo ugdymo programa šlubuoja. Net akredituotose programose, iš kurių nuotoliniu būdu gali mokytis pedagogai, pasitaiko nieko bendra su mokslu neturinčių žinių ir faktų.

„Laimė, anuomet, tvirtinant programą, iš jos pavyko išbraukti tokias nuostatas, kaip kad mokytojai turėtų vengti kalbėti apie ligas, neturėtų kalbėti teigiamai apie kontracepciją, o vienintelis nėštumo planavimo būdas esą yra susilaikymas nuo lytinių santykių“, – kalbėjo J.Juškaitė.

Dabartiniai paaugliai užduoda tokių klausimų, kurių net suaugę gėdijasi.

Lietuvos žmogaus teisių centro akiratyje pernai atsidūrė atkredituotos įstaigos „Švietimo tinklas“ mokytojams skirta informacija, kurią J.Juškaitė apibūdino kaip sąmokslinio, propagandinio turinio.

„Radome tokių teiginių: „PSO siūlo siekti laimės visuotinės masturbacijos būdu.“ „Ratifikavusi Stambulo konvenciją Lietuva būtų priversta įteisinti naują lyties sampratą, pagal kurią pirminė biologinė vyro ir moters lytis nėra svarbi apibrėžiant lytį.“ O homoseksualumas šioje medžiagoje buvo kildinamas iš nepatenkintų kūdikio poreikių“, – citavo centro atstovė.

Todėl, pasak jos, nieko keista, kad mokytojai yra sutrikę ir kartais neturi elementarių mokslu grįstų žinių, kas yra lytinis ugdymas ir lytiškumas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūratė Juškaitė

„Lytiškumo ugdymas – vis dar jautri sritis, kurioje susipina įvairių grupių interesai, požiūriai, pasaulėžiūros. Todėl valstybė, siekdama spręsti lytiniu keliu plintančių infekcijų tarp paauglių ir ankstyvo pastojimo problemas, turi vykdyti savo priimtos programos stebėseną“, – kalbėjo J.Juškaitė.

Kontracepcijos neperka – verčiau gimdo

Buvusi probacijos pareigūnė, Jurbarko savivaldybės tarybos narė Inga Molevaitė pasakojo, kad jos darbas atvėrė akis dėl realios situacijos Lietuvoje.

„Nelabai suvokiu, kodėl delsiama įteisinti nemokamą kontracepciją. Labai nesunku paskaičiuoti: kontracepcinė spiralė, kurią moteris gali turėti ne vienus metus, kainuoja 130 eurų. Tuo metu globos įstaigoje augantis vaikas valstybei per tą patį laiką kainuoja 120 tūkst. eurų. Ir tai – tik finansinė pusė, nekalbant apie moralinę“, – svarstė I.Molevaitė.

Kaskart alkotesteris parodydavo virš 3 promilių.

Ji konstatavo: moterys, kurios negali įsigyti kontracepcijos, gimdo be jokios atsakomybės, o jų vaikai patenka į globos įstaigas: „80 proc. mano sutiktų nuteistųjų buvo iš asocialių šeimų, vadinasi, vaikai, užaugę be meilės, su smurtu ir alkoholio tvaike, elgiasi taip, kaip jų tėvai.“

Ji prisiminė Jurbarko rajone gyvenančią moterį, kuri susilaukė penkių vaikų, tačiau nė vieno neaugino.

„Ir staiga prieš pusmetį sužinojome, kad ji laukiasi šeštą kartą – šįkart dvynukų. Šeimoje smurtas, skundžiasi, kad muša vyras, atvykę policijos pareigūnai tikrina jos blaivumą – kaskart alkotesteris parodydavo virš 3 promilių. Tai reiškia, kad ji kelia grėsmę kūdikiams, galimai jie gims apsigimę, turės įvairių sutrikimų. Bėda ta, kad šiandien turime įstatymą, kuris gali padėti apsaugoti dar negimusius vaikučius, tačiau net atsakingų institucijų pareigūnai nežino, ką daryti, matant nėščią neblaivią mamą. Vadinasi, institucijas irgi reikia šviesti“, – įsitikinusi I.Molevaitė.

Dar viena Jurbarko rajone gyvenanti moteris gimdė vieną vaiką po kito. „Kai pagimdė 17-tą vaiką, vaiko teisių skyriuje pasakė: „Atimkit, aš kitą pasigimdysiu.“ Kodėl mes tai leidžiame? Manau, kad tai yra visiškai nenormali situacija. Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvoje vis dar nėra nemokamos kontracepcijos“, – stebėjosi pranešėja.

Jei paauglė yra išprievartauta ir jai reikia skubios kontracepcijos, nes juk galėjo pastoti, kas turi tuo pasirūpinti? Pati auka.

Gydytoja Ž.Bumbulienė paminėjo dar keletą problemos aspektų: „O jei paauglė yra išprievartauta ir jai reikia skubios kontracepcijos, nes juk ji galėjo pastoti, kas turi tuo pasirūpinti? Aš jums atsakysiu – pati auka. Arba, tarkime, į mus kreipiasi moteris po kepenų persodinimo. Mes negalime jos kepenų apkrauti jokiais kontracepciniais vaistais, todėl jos atveju būtų geriausia sterilizacija dėl medicininių indikacijų. Tačiau mes oficialiai to atlikti negalime, mūsų rankos surištos, nors žmogui ir labai norisi padėti.“

„Valstybės politikos neturėjimas reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos srityje atsiliepia labai skirtingose, skaudžiose srityse, kurių mūsų politikai kol kas nesugeba susieti į vieną vietą“, – pranešėjų mintis apibendrino Seimo narė D.Šakalienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min