Tačiau neįmanoma pažinti tikrosios tiesos, neapklausus pačių studentų, kurie dažnai ramiai ir užtikrintai eina pasirinktu keliu pamiršdami apie tai pranešti visiems aplinkui.
Verslininkas Jonas, studijuoja socialinius mokslus
„Viskas prasidėjo nuo to, kad nuo pat mažens negalėjau gyventi be milijono klausimų. Kiekviename žingsnyje man reikėjo žinoti viską, nuo to, kaip tai padaryta iki kaip jį galima panaudoti. Bėgant laikui atsirasdavo vis daugiau klausimų ir žūtbūt norėjau gauti visus atsakymus. Aplink visada buvo nemažai verslo žmonių, kurie man pasirodė charizmatiškiausi, laisviausi, tas mane labai sužavėjo ir patraukė,“ – pasakojo Jonas apie tokio pasirinkimo priežastis.
Pirmieji bandymai buvo labai sėkmingi, nedidelė kampanija užsienyje ir keliolikos tūkstančių litų alga 19-ečiui atrodė, kaip pasaulio viršūnė, nuo kurios teko skaudžiai nusiristi dėl jaunatviško naivumo ir maksimalizmo, bet tas nuopuolis išsklaidė rožines spalvas ir leido į viską pažvelgti, kiek rimčiau. „Tai nebuvo vienintelė nesėkmė, jų buvo begalė, bet su kiekviena nesėkme sužinai kažką naujo. Vinstonas Čerčilis yra pasakęs, kad sėkmė – tai judėjimas nuo vienos nesėkmės link kitos, neprarandant iniciatyvos, kas mano praktikoje pasitvirtino su kaupu,“ – pasakojo jaunuolis
Studentas tvirtino, kad pasirinktos srities apleisti neketina, nors studijos, darbai ir pomėgiai atima didelę dalį gyvenimo: „Sako, darbo reikia duoti labiausiai užimtam žmogui, tada busi tikras, kad jis bus atliktas.“
Didžėjus Karolis, studijuoja sporto pedagogiką
„Pradžia buvo sunki, niekas nepasiūlė, pats radau ir bandžiau įlįsti į šią sferą. Pavyko. Dabar dirbu mėgiamą darbą ir tikrai nežadu jo mesti. Pirmieji renginiai – vestuvės, jubiliejai, teka groti ir teminiuose vakarėliuose, parduotuvių ar sporto klubų atidarymuose. Man labiausiai patinka dalyvauti įmonių vakarėliuose, nes ten susirenka įvairi publika, kur gali leisti ir sau, ir publikai mėgiamą muziką.“
Mėgstamas darbas neretai trukdo pasirinktiems mokslams: „Kartais sunku tai suderinti su egzaminais, ypač žiemą, kai tuo pat metu būna įmonių kalėdiniai vakarai ir sesija. Bet visada galima tartis, kad dėstytojas priimtų vėliau ar per perlaikymo savaitę,“ - tikino Karolis, skatinantis studentus nenuleisi rankų ir siekti savų tikslų.
„Patarčiau ir kitiems studentams dirbti, ypač pagal specialybę. Pats žadu tai pradėti daryti, kai tik oficialiai bus galima. Bandysiu suderinti viską ir neatsisveikinti su didžėjaus darbu“, - pasakojo pašnekovas
Robotų kūrėjas Audrius, studijuoja pramonės elektrikos įrangą ir automatiką
„Dauguma klysta, nes man patinka ne patys robotukai, man patinka elektronika. Tik jos dėka ir kuriu robotus,“ – pasakojo apie savo aistrą Audrius.
„Pradėjau nuo Rumbo Sumo. Tai tokie dulkių siurbliai su platforma, jie važinėja patys, siurbia dulkes ir patys pasikrauna. Uždedame valdiklį, užprogramuojame ir paruošiame ringui. Ringe susitinka du robotai. Jie vienas kita stumia ir pakelia nieko nevaldomi, nes yra autonominiai. Dabar bandome pereiti į standartinę sumo rungtį. Tai trijų kilogramų svorio robotų klasė su kitomis kainomis, galiomis, elektronika. Vienas robotas kainuoja maždaug šeši tūkstančiai“, - atviravo atviravo vaikinas. Deja, studentams tokie pinigai – per dideli.
 |
| Ameninio archyvo nuotr./Audrius laisvalaikiu, kai nekeliauja, konstruoja robotus. |
Kartu su draugu Martynu Audrius dalyvavo didžiausiame pasaulio robotų sumo turnyre „All Japan Robot Sumo Tournament 2011“, kuris vyko Japonijoje jau 23-ąjį kartą. Jų parengtas robotas pateko tarp 24 geriausiųjų. Tačiau vaikinai žada ir toliau nenuleisti rankų: „Tobuliname patys, nėra parašyta, kaip tai daryti, Lietuvoje net detalių nėra, patys ieškome, patys statomės, patys rungtyniaujame.“
„Jei žmogus nenori keistis, jo niekas nepasikeis, todėl svarbiausia daryti tai, ką nori. Turi pats mokytis, nes niekas kitas tavęs neišmokys,“ - pasimetusiems studentams paaiškino Audrius.
Kanklininkė Monika, studijuoja edukologiją
„Miestelyje, kuriame gyvenau nebuvo kanklių specialybės, buvo tik fortepijonas. Žadėjau stoti ten, bet įstojau į kanklių studijas, dar net nežinodama, kas ten yra. Netrukus pamilau šį instrumentą, todėl nusprendžiau įstoti į Juozo Gruodžio konservatoriją Kaune, o vėliau ir į universitetą,.“ – apie pažintį su kanklėmis pasakojo Monika.
 |
| Ameninio archyvo nuotr./Monika pamėgo kankles |
Paklausta, ar nepabijojo pasirinkti gana nepopuliaraus instrumento studentė teigė: „Ateities perspektyvas žmonės kuriasi patys, jei tik to nori. Niekada nesigailėjau, aš žinau, kad man to reikia, aš mačiau, kad tai sugebu ir siekiu savo tikslo.“ – ryžtingai kalbėjo mergina.
Bendra studentės ir jos dėstytojų svajonė – įkurti Klaipėdos universiteto orkestrą, deja, tam trukdo lėšų trūkumas, tačiau savo tikslų mergina atsisakyti tikrai nežada: „Aš nemanau, kad nors vienas žmogus sugeba atsisakyti savo pomėgių. Kiekviena asmenybė pasirenka, ką nori veikti. Palinkėčiau studentams drąsos, daugiau ryžto, noro ir užsispyrimo.“
