Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 19d. 18:14

Ar šalies mokyklos pasiruošusios integruoti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais?

Vaikas, turintis autizmo sutrikimą
123RF.com nuotr. / Vaikas, turintis autizmo sutrikimą

Šiemet birželį priimta Švietimo įstatymo pataisa numato, jog nuo 2024-ųjų vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galės mokytis bet kurioje Lietuvos mokykloje. Pastarąją jie galės rinktis esančią arčiausiai namų. Tokiu atveju kiekviena šalies mokykla turės sudaryti tinkamas sąlygas šių moksleivių paruošimui. Tačiau specialistai pastebi – pataisos įgyvendinimas reikalauja nemažai pokyčių mokyklose.

Būtini tiek padėjėjai, tiek pedagogų pasiruošimas

Įgyvendinant švietimo reformą, pirmuosius pokyčius pajus mišriose klasėse moksleivius pasitiksiantys pedagogai. Paklausta, ar šalies mokytojai tinkamai pasiruošę būsimai tvarkai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro ir Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ logopedė-ekspertė Loreta Grikainienė tikina, jog įtraukiojo ugdymo sėkmė priklausys nuo kūrybiškumo ir gebėjimo taikyti skirtingus mokymo metodus bei būdus.

„Įtraukti šiuos vaikus į bendrą veiklą – ne visada paprasta. Dirbant tokį darbą, didelę pagalbą suteikia mokytojo padėjėjas. Su juo dirbdamas komandoje, pedagogas yra pajėgus maksimaliai atskleisti moksleivių potencialą. Svarbu nepamiršti – šiuo atveju mokytojas vadovauja visam mokymo procesui. Tuo tarpu mokytojo padėjėjas gelbsti paruošiant ir naudojant reikiamas priemones, taikant elgesio formavimo strategijas. Dirbdami kartu ir po truputį mažindami teikiamą pagalbą, šie specialistai skatina vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, savarankiškumą. Partnerystė šiuo atveju ypatingai svarbi“, – teigia L.Grikainienė, daug metų dirbanti vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdymo srityje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo mokslo ir žinių dienos šventėje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo mokslo ir žinių dienos šventėje Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje

Tokiai nuomonei pritaria ir Jonavos Justino Vareikio progimnazijos logopedė Edita Ruckienė. Šioje švietimo įstaigoje ji jau dirba su taikoma praktika, kai vienoje klasėje su kitais vaikais mokosi autizmo spektro sutrikimų turintys moksleiviai.

„Jiems gelbsti mokytojo padėjėjas, o dalį pamokų moksleiviai gali mokytis specialiojo pedagogo kabinete. Prireikus vaikams teikiama logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalba“, – patirtimi dalinasi E.Ruckienė.

Tačiau, pasak L.Grikainienės, vien tokia gausi darbuotojų komanda integracijos sėkmės negarantuoja.

„Mokyklai reikia mokytojų, kurie būtų pasirengę naujiems iššūkiams. Tam būtinos investicijos į pedagogų profesinį rengimą darbui su įvairių poreikių turinčiais vaikais, kvalifikacijos tobulinimą, vertybių, komandinių įgūdžių ugdymą. Svarbus ir mokytojų pozityvaus nusiteikimo palaikymas, savitarpio pagalbos grupių organizavimas, psichologiniai mokymai, seminarai, rūpestis emocine sveikata, „perdegimo“ prevencija“, – pabrėžia L.Grikainienė.

123rf.com nuotr./Mokiniai
123rf.com nuotr./Mokiniai

Tikslai yra, bet trūksta įrankių

Švietimo specialistės vieningai sutaria – integracijos sėkmę nulems ne tik pedagogų paruošimas, bet ir inovatyvių mokymo priemonių naudojimas. Ši metodika jau išbandoma kai kuriose Lietuvos mokyklose. Pernai šalies mokyklas pasiekė pirmoji „EduSensus“ programos versija, kurią Lietuvos rinkai pristatė bendrovė „Biznio mašinų kompanija“ (BMK). Programa paremta interaktyviais skaitmeniniais žaidimais, kurie vaikus tinkamai skatina, didina dėmesingumą, atskleidžia visą mokymosi potencialą.

Mokyklai reikia mokytojų, kurie būtų pasirengę naujiems iššūkiams.

„Šią metodiką jau išbandėme, ir ji palengvino tiek mokytojų pasiruošimą pamokoms bei pastarųjų organizavimą, tiek mokymąsi vaikams. Mokiniai, turintys dėmesio sukaupimo, savireguliacijos, elgesio sunkumų, įvairiapusį raidos sutrikimą, noriai ėmėsi veiklos. Jie taip pat labiau stengėsi laikytis susitarimų, tinkamai elgtis. Tačiau verta pabrėžti, kad šios priemonės – tik dalis sprendimo. Vaikų integracijai sukurta įstatyminė bazė, bet realių pokyčių įgyvendinimo turės imtis pačios mokyklos“, – priduria E.Ruckienė.

Jos teigimu, šiandien reikia ir interaktyvių ugdymo priemonių, ir švietimo pagalbos specialistų, kurių šalies mokyklose trūksta. Pasak E.Ruckienės, antrasis mokytojas arba pedagogo padėjėjas prireikus turėtų būti bet kurioje klasėje.

„Visgi šiandien priešprieša tarp šeimos lūkesčių ir mokyklos galimybių vis dar išlieka ryški. Tėvai rūpinasi, jog vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būtų kokybiškai ugdomi jau dabar, o įtraukusis ugdymas suplanuotas tik nuo 2024-ųjų. Mokykloms tikslai iškelti, tačiau vis dar laukiama įrankių jiems pasiekti“, – papildo ugdymo specialistė.

Palaikymas ne tik pažadina šių moksleivių motyvaciją, ugdo pagrindinius įgūdžius, bet ir atskleidžia vidinį potencialą.

Motyvaciją kuria ir šalia esantys vaikai

Švietimo reformos laukia ir dar vienas išbandymas – būsimoji mokinių įvairovė. Į įprastas klases integruojant vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat teks užtikrinti tinkamą klasės draugų požiūrį bei toleranciją. Tai pabrėžianti L.Grikainienė sako: šis darbas – tėvų ir mokytojų pareiga.

„Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokantis reikalinga ne tik pagalba, bet ir parama. Palaikymas ne tik pažadina šių moksleivių motyvaciją, ugdo pagrindinius įgūdžius, bet ir atskleidžia vidinį potencialą. Todėl ypač svarbu kurti aplinką, kurioje kitiems vaikams nuo mažumės būtų ugdoma tolerancija ir empatija, mokėjimas priimti esančius šalia. Tai mokytojų ir tėvų atsakomybė – padėti suprasti, jog kiekvienas iš mūsų yra unikalus, turintis stiprybių bei silpnybių, įvairių poreikių“, – apie tinkamą vaikų paruošimą kalba L.Grikainienė.

Savo ruožtu E.Ruckienė antrina: emocinė moksleivių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais būsena siekiant sėkmingo įtraukimo – pati svarbiausia.

„Pirmiausia, vaikas turi jaustis saugus. Tuomet ir jo ugdymas tampa kitoks, pažinimas teikia džiaugsmo, neprarandamas noras mokytis. Kalbant apie toleranciją, negalime atskirti šeimos, mokyklos ir visuomenės. Šis jausmas nėra ugdomas tik švietimo įstaigoje. Mokiniai į mokyklą atsineša šeimoje suformuotas vertybes. Kuo vaikai mažesni, tuo natūraliau tai priima, mokosi bendrauti. Tačiau dar turime, kur tobulėti, o pradėti privalome nuo savęs“, – reziumuoja E.Ruckienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min