Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Be pratybų, vadovėlių ir namų darbų dirbanti mokytoja: „Pasodinti vaiką prie mechaninio darbo man būtų gėda“

Mokiniai
123rf.com nuotr. / Mokiniai
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
5
A A

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoją Virginiją Birenienę galima pavadinti netradicine pedagoge. 37-erius metus mokytojaujanti moteris fizikos įdomybių vaikus moko be pratybų, be vadovėlių ir be namų darbų. Mat visa tai neskatina mokinių kūrybiškumo ir mąstymo. V.Birenienė svarsto, kad galbūt kiti mokytojai pratybose ką nors ir atranda, tačiau jai pačiai sodinti vaikus prie mechaninio darbo neleidžia sąžinė.

Bukina vaikus

Pratybos šiais laikais, regis, neatsiejama mokymo ir mokymosi proceso dalis. Taip palengvinama ir mokytojo, ir mokinio dalia – pirmajam nereikia galvoti vis naujų užduočių, apie namų darbus jau pagalvota, o antrajam – nereikia perrašinėti užduočių, tik pažymėti atsakymą ar įrašyti vieną kitą žodį.

Vis dėlto pratybas vienu iš svarbiausių mokymo proceso palydovų laiko ne visi mokytojai. O Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja Virginija Birenienė net sako esanti nusiteikusi prieš tokį darbą su vaikais, tačiau prieš kalbėdama apie savo metodus perspėja, kad tai – tik jos nuomonė, kiti mokytojai galbūt ką nors teigiamo ir atranda.

Aš manau, kad pratybos yra neefektyvus ir daug laiko sąnaudų reikalaujantis dalykas. Mano supratimu, pratybos bukina mokinį ir nieko neugdo.

Darbas su pratybomis, pasak fizikos mokytojos, paprasčiausiai, neįdomus, bukinantis ir laiką gaišinantis dalykas. „Aš manau, kad pratybos yra neefektyvus ir daug laiko sąnaudų reikalaujantis dalykas. Mano supratimu, pratybos bukina mokinį ir nieko neugdo. Visų pirma, pratybose pateikiamos užduotys, mano nuomone, yra per lengvos, antra – visiškai neugdančios vaiko kūrybiškumo“, – priežastis, kodėl atsisako pratybų, dėstė pedagogė.

„Įsivaizduokite, aš mokau 12–13 metų vaikus. Tokio amžiaus vaikui yra pats smalsumas, pats žingeidumas, o aš dabar pasodinčiau jį prie pratybų sujunginėti žodžius, surašytus stulpeliu. Man būtų tiesiog gėda. Aišku, tai mano darbo stilius. Tiesiog tai, ko aš noriu iš vaikų ir kaip aš dirbu, visiškai nesusišaukia su pratybomis“, – mintis dėstė pašnekovė.

Pasak mokytojos, fizika iš tiesų yra nuostabus dalykas, todėl norisi vaikams tai ir perteikti, o pratybose to tikrai nėra.

„Fizika tai yra ir nanotechnologijos, ir juodosios skylės, ir Visata, galiausiai elementariosios dalelės, bet nieko šito pratybose nėra. Aš žiūriu į savo vaikus ir suprantu, kad noriu išugdyti asmenybes. Protaujančius, kūrybingus ir mokančius komandiškai dirbti žmones, todėl renkuosi metodus, kurie man leidžia tai padaryti“, – kalbėjo mokytoja.

Būtent komandinį darbą V. Birenienė savo pamokose ir akcentuoja. Mokytoja vaikams suteikia galimybę spręsti problemas, ieškoti atsakymų grupėse: „Taip vaikai išmoksta ir argumentuoti, diskutuoti, užduoti vieni kitiems klausimus. Būtent tada aš matau, kad mano mokiniai gyvi, guvūs, kad jie kai ko išmoksta. Reikia tiesiog pamatyti, kaip dega vaikų akys dirbant kūrybiškai, kažką atradus, pristatant savo tyrimus. O pasodinus prie pratybų, jie dirba kaip automatai, prirašo žodį prie sakinio galo ir tiek. Tai kaip aš galiu juos tiesiog pasodinti prie tų pratybų? Tai laiko gaišimas.“

Mokytoja tikino dar šiandien, prieš pokalbį pasiklaususi, kiek vaikai skiria laiko kitų dalykų pratyboms namuose – apie pusvalandį kiekvienoms. „Pagalvokite, jei turite 4–5 dalykus, kiek laiko vaikas prasėdi prie tokio mechaninio, visiškai nekūrybiško darbo. Aš noriu pabrėžti tai, kad tai – tik mano nuomonė. Gal kiti mokytojai tame ir atranda prasmę“, – svarstė pedagogė.

Vadovėlių ir namų darbų – taip pat ne

Mokytoja pasakoja, kad mokydama savo mokinius fizikos ji nesinaudoja ne tik pratybomis, bet ir vadovėliais.

„Aš išdalinu juos mokiniams, kad turėtų namuose. Jei norėtų, galėtų pasiskaityti, tačiau man to vadovėlio nereikia. Savaime aišku, kad aš laikausi ugdymo programos, ko turi išmokti vaikai, tačiau tai padaryti yra daugybė būdų“, – tikino mokytoja. V.Birenienė džiaugėsi, kad savo klasėje turi planšetes, kurios tikrai suteikia daug galimybių vaikams mokytis kitaip, įdomiai.

123rf.com nuotr./Mokiniai
123rf.com nuotr./Mokiniai

Pratybos – vienas dažniausių namų darbų užduočių pasirinkimų. Paklausta, ką užduoda vaikams po pamokų, V.Birenienė vėl nustebina – nieko. „Aš neužduodu namų darbų. Mano nuomone, vaikas viską turi išmokti klasėje, juk tam ir yra skirtas laikas. Aš išdalinu rugsėjo pradžioje vaikams vadovėlius, jie juos turi namuose, kad jei ko nors trūko, ar dar norėtų, galėtų paskaityti, bet pamokoje aš nedirbu su vadovėliais. Aš negaištu tam laiko, nes tai – tik pagalbinė priemonė“, – aiškino mokytoja ir pridūrė, kad būdų išdėstyti vaikui temą įdomiai, kūrybiškai – tikrai labai daug.

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja pabrėžė, kad nepaisant to, jog moko kiek kitaip nei dauguma šių dienų mokytojų, nereiškia, kad nukrypsta nuo reikalavimų – vaikus išmoko tų pačių dalykų, kurie numatyti programose. „Ugdymo procesas reikalavimus atitinka tiek, kiek reikia, rašome ir kontrolinius.

Aš neužduodu namų darbų. Mano nuomone, vaikas viską turi išmokti klasėje, juk tam ir yra skirtas laikas.

Tiesa su penktokais ne, bet su vyresniais, aišku, tikriname žinias. Tačiau tam, kad jiems pasiruoštume, tikrai nebūtina sėdėti prie pratybų. Aš net galvoju, kad paruošiu mokinius geriau, nes mokau juos mąstyti. Kai ateina mūsų aplankyti vaikai iš gimnazijų, sako, kad neturi visiškai jokių bėdų – viską puikiai supranta, fizika sekasi gerai“, – džiaugėsi mokytoja.

Vis dėlto mokytoja pabrėžė, kad jai svarbu ne tik tai, kad mokiniai puikiai suprastų fiziką. „Man svarbu, kad pamokose jie gautų laisvę būti asmenybėmis, būti savimi, diskutuoti, reikšti mintis. Noriu, kad išmoktų apginti savo nuomonę, argumentuoti, kalbėti prieš auditoriją, nes to reikės ir gyvenime“, – tikino pedagogė.

„Kita vertus, aš pati sau galvoju, jei būčiau tokia mokytoja, kuri atsistoja, papasakoja viską iš vadovėlio, užduoda pratybas ir taip kiekvieną dieną devynis mėnesius iš eilės ir dar, veikiausiai, kitąmet… Tai tikrai būtų labai nuobodu. Aš taip tikrai negalėčiau“, – tikino jau 37-erius metus mokytojaujanti ir savo profesija išties besidžiaugianti mokytoja. Pasak jos, iš tiesų vienas didžiausių džiaugsmų, kai vaikas iš pamokos išeina be streso, patenkintas, kad suprato, kai nepaverti mokymosi kančia, juk mokymasis yra džiaugsmas.

ES 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos skiriamos diegti naujus bendrojo ugdymo organizavimo modelius ir gerinti ugdymo kokybę.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min