Naujumu kvepianti mokykla – dažyta atsakingai
„Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje jau šešiolika metų nebuvo pradinukų, tad reikėjo gerokai pasistengti, kad šiandien galėtume džiaugtis pradinio ugdymo skyriumi. Dizainerės Rūtos Jankūnienės, sukūrusios ne vieną edukacinę erdvę darželiuose bei mokyklose, ir VIVACOLOR dėka linksmos spalvos kuria nuotaiką ne tik koridoriuose, bet ir pradinio ugdymo skyriaus klasėse, sukurta dinamiška ir funkcionali aplinka“,- prisidėjusiems prie pokyčių dėkojo gimnazijos direktorė Asta Turskienė.
Ypač mokyklos direktorė džiaugėsi, kad klasės išdažytos ekologinį ženklą turinčiais, sveikatą ir aplinką tausojančiais dažais, nekenkiančiais vaikų sveikatai. „Mokykloje praleidžiama daug laiko, o vaikų su alerginiais susirgimais tik daugėja. Šiandien jau neužtenka galvoti apie maisto tiekimą alergiškiems vaikams, jau reikia žiūrėti ir kokiomis medžiagomis remontuojame mokyklas, kokiais dažais dažome, nes saugi aplinka būtina kiekvienam vaikui“,- susirūpinimą išreiškė gimnazijos direktorė Asta Turskienė.
„Kiekvienais metais VIVACOLOR skatina darželius ar pradines mokyklas atsinaujinti, paremdama vieną iš jų. Šiais metais nekilo abejonių bendradarbiauti su Grigiškių „Šviesos“ gimnazija. Pirmiausia tai lėmė direktorės A.Turskienės užsidegimas, vykdomi pokyčiai ir nuoširdi meilė vaikams. Jau šiandien matomi akivaizdūs pokyčiai: išaugusi ir pasikeitusi mokykla. Antra, iniciatyva sukurti malonią aplinką ir geresnes sąlygas mažiesiems. Direktorei rūpėjo ne tik ryškiaspalvė aplinka, bet ir kokiais dažais bus perdažyta mokykla. Todėl buvo parinkti ekologinį ženklą turintys dažai „Vivacolor Green line“, aprobuoti Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos ir saugūs net alergiškiems žmonėms“,- mokyklos vadovės iniciatyvą gyrė UAB „Tikkurila“ Rinkodaros vadovė Rūta Labeikienė.
Įgyvendinta visų vaikų svajonė – paišyti ant sienų
Rodydama atremontuotas mokyklos patalpas direktorė neabejojo, kad aplinka, kurioje mokosi vaikai, yra nepaprastai svarbi. „Mes labai dažnai galvojame tik apie mokslo rezultatus, bet labai retai pagalvojame apie tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, ką jis apie ją galvoja, kokią ją prisimins. O juk tai - ne mažiau svarbu. Galiu drąsiai teigti, kad tai tiesiogiai susiję su mokinio mokslo rezultatais“.
Tad keturios pradinės „Šviesos“ gimnazijos klasės pražydo skirtingomis ryškiomis spalvomis – geltona, žalia, oranžine ir žydra.
„Vaikai ypač mėgsta spalvas ir pagal jas jau sugalvojo savo klasėms pavadinimus: geltona - tai „Saulės vaikai“, žalia – tai „Žolynėliai“, oranžinė - tai „Apelsinai“, o žydra - tai „Debesėliai“. Visur - sava logika: kai esi pirmokas, tai esi lyg saulės spindulėlis ir mokykloj, ir namie, o ketvirtokas - jau arti debesų – daug pasiekęs ir gerokai ūgtelėjęs, trečiokai - lyg gerai išnokę apelsinai, o antrokai – mokslo jau paragavę ir augti pradėję žolynėliai“,- šypsojosi mokyklos direktorė. Anot jos, visiems taip gera nuo čia esančių spalvų ir asociacijų, kad šilta ir klasėse, ir širdyse.
Kadangi mokyklos patalpos buvo senos, o biudžetas minimalus, spalvos, anot pašnekovės, buvo vienintelė galimybė pajaukinti aplinką. „Bet kaip ta sena likusi bazė pasikeičia tiesiog paėmus ir nudažius! Duris nudažėme viena iš tų ryškių spalvų ir jos iš karto įgavo naują gyvenimą, atrodo jaukesnės. Ir sutaupėme, nereikia keisti durų, nes naujas pagal turimą biudžetą galima būtų įdėti pačias pigiausias, kurios sulūžtų po metų. Svarbiausia yra norėti, tada viskas įmanoma. Juk koks šeimininkas, tokie ir namai“,- reziumavo R.Jankūnienė.
Dizainerė mokykloje taip pat pasiūlė įgyvendinti ir turbūt seniausią vaikų svajonę – galimybę piešti ant sienų. Tad kiekvienoje klasėje yra po vieną ryškiaspalvę sieną, kuri išsiskiria ne tik savo spalva, bet ir paskirtimi. Ji kaip rašomoji lenta, ant kurios vaikai gali rašyti ar piešti kreida. Siena nudažyta rašomųjų lentų dažais „Tikkurila Liitu“.
„Vaikai iš pradžių net negali patikėti, kad mokykloje galima rašyti ant sienų, nes tai yra kaip tabu. Juk įprastai mokykloje draudžiama rašyti ant suolų ar sienų, iš karto veda pas direktorių ir tėvus kviečia“,- šypsojosi dizainerė, prisiminusi pirmąją tokią nudažytą sieną P.Vileišio mokykloje. Tiesa, tuomet siena buvo nudažyta juodai, kad mokiniai galėtų kreida rašyti žinutes vienas kitam.
Anot R. Jankūnienės, mūsų mokyklose vis dar labai daug streso, tad labai norėjosi vaikams sukurti jaukesnę ir laisvesnę aplinką. Nes vaikai atėję į mokyklą neturi susikaustyti ir susigūžti ar kažko bijoti. O tada, kai aplinka yra draugiškesnė, spalvingesnė ir artimesnė jiems, tada ir jie laisviau jaučiasi.
„Jei mokėsime padėkoti gerus darbus darantiems žmonėms, tai jų atsiras vis daugiau, nes paremti mokyklą - tai investuoti į visuomenės ateitį. Šiandien šiais ypatingais dažais išdažytas kol kas tik vienas pradinukų pastato aukštas, bet juk žodžių „noriu“, „padėkite“ kūrimo galią jau žinome, tad bandysim ją vėl pajungti vaikų labui, įrengiant likusias pastato patalpas. Juk ruošiamės augti visomis prasmėmis: ir vaikų skaičiumi, ir ugdymo kokybe. Tikiu, kad bendradarbiavimas, atsiradęs iš nuoširdžios meilės vaikams, greit nesibaigs“,- už pagalbą kuriant mokyklą ir saugias sveikatai spalvas dėkojo mokyklos direktorė.
Mokinukų tėvai smalsiai apžiūrinėjo pasipuošusias klases, o vaikai nekantravo palikti savo įrašą ant spalvotos sienos. Kiekvienoje klasėje tas piešinys buvo skirtingas: vienur puikavosi gėlės su mokytojos žodžiais „Pasiilgau jūsų“, kitoje plaukė laivelis, treti paišė save tarp kitų – mažų žmogeliukų.
Paklausta, kaip vertina idėją padaryti klasėse paišomą sieną, 2B klasės mokinuko Arno mama Rima Biliūtė neslėpė džiugesio: „Nuostabi idėja. Patys dabar statome namą ir ketinu vaikų kambaryje padaryti tokią sieną, kad jie galėtų laisvai piešti ir kūrybiškai išsireikšti“.
Piešinys ant šios klasės sienos, vaizduojantis ąžuolą su jame tupinčia pelėda ir daug gilių – Arno mamos realizuota mintis. „Gilės yra stiprybė, ąžuolas – mūsų pasididžiavimas. Iš mažos gilės didelis ąžuolas išauga ir tam padeda mūsų išmintinga mokytoja, kurią simbolizuoja medyje tupinti Pelėda. Juk mes iš „Pelėdžiuko“ atėję, tai visa idėja labai gražiai susidėliojo šiame piešinyje“,- šypsojosi p.Rima, žiūrėdama į Arną, kuris drąsiai ant vienos gilės rašė savo vardą.
