Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokius žmones ugdo Lietuvos švietimo sistema – mąstytojus ar prisitaikėlius? (Alchemija TV)

Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Devintoji ciklo „Švietimo amžius“ laida kalba apie kritinę mintį aukščiausioje švietimo pakopoje – universitetuose. Juk žmogus, remiantis Romu Sakadolskiu, gali būti auginamas kaip avis – kad gerai funkcionuotų kaip ūkio subjektas jis mokomas paklusti; arba lavinamas kaip „truputį neklaužada“, kuris mąstytų nepriklausomai. Iš kalbančiųjų nuomonių peršasi išvada, kad Lietuvoje švietimo sistema nėra skirta nepriklausomiems mąstytojams, o siekia ugdyti paklusniuosius.

Užuot ieškoję savo atsakymų į klausimą „kodėl“, žmonės masiškai, lyg kokios reklamos aukos, tampa universitetų klientais.

Alfredas Chmieliauskas kalba apie pasikeitusią situaciją ir pakitusį visuomenės mąstymą per Vilniaus universiteto pavyzdį. „Jis atsirado iš kelių studentų ir kelių knygų, grandinėmis prirakintų prie sienos. Tais laikais buvimas universiteto bendruomenės nariu reiškė didelį išskirtinumą visuomenėje. Tai reiškė tikėjimą, kad universiteto bendruomenę sudaro tokie žmonės, kurie įgyja vos ne fizinių galių keisti pasaulį. Dabar tai perėjo į moralinį imperatyvą, kad reikia ten būti, reikia mokytis. Ne dėl kažko konkrečiai, bet apskritai, kad mokytis yra geriau, nei nesimokyti. Tame tarpe ir universitete.

Dažnai dingsta konkretus tikslas ir sistemos, ir individo požiūriu, kodėl iš tikrųjų reikia mokytis, studijuoti, ir ką apskritai akademija reiškia žmogaus gyvenime?..“ Taigi, užuot ieškoję savo atsakymų į klausimą „kodėl“, žmonės masiškai, lyg kokios reklamos aukos, tampa universitetų klientais. Ir universitetams tai naudinga.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min