Pridėjo po 10 taškų
Šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė yra per aukšta, todėl kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato bus pridėta po dešimt taškų, trečiadienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Nepaisant to, kad moksleivių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus, ne tik lietuvių kalbą, tapo akivaizdu, kad praėjusios valdžios nustatyta 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti dešimt taškų“, – per spaudos konferenciją ministerijoje pranešė ji.
Kartelė per aukšta
Ministrė pranešė, kad šiemet egzaminų išlaikymo kartelės nuleisti nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti ir tai mes padarysime“, – tvirtino R.Popovienė.
Švietimo viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, sprendimas net 19 taškų padidinti išlaikymo kartelę buvo per didelis, tą parodė neišlaikiusiųjų skaičius.
Jo duomenimis, dabar privalomo minimalaus 35 taškų skaičiaus nebūtų surinkę dukart daugiau abiturientų nei įprastai.
„Kai gavome iš vertinimo komisijų rezultatus, pamatėme, kad tikrai labai daug vaikų neišlaikytų egzamino pagal naują lygį, kad egzaminų pasislinkimo kreivė yra nenormali. (...) pamatėme, kad tas pakėlimas – 19 taškų, nuo 16 iki 35 buvo pasirinktas per skubotai“, – teigė viceministras.
-
Ministrė: svarstysime, ar stojantiems į humanitarines studijas matematikos egzaminas būtų privalomas
-
Skelbiami pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai
-
Ministrė: egzaminų išlaikymo kartelė – per aukšta, kiekvienam pridėta po dešimt taškų
-
„Lietuvai nereikalingas jaunimas“: prie Vyriausybės – abiturientų protestas dėl egzaminų
U.Kaunaitė: toliau taip keliauti nebegalima
Vilniaus švietimo pažangos centro EDU vadovė Unė Kaunaitė rašo, kad tai, kas vyksta šiandien, prašosi reaguoti čia ir dabar.
„Pradėkime nuo to, kad visada ministerija šiek tiek pasižiūrėdavo išlaikiusiųjų skaičius ir darydavo šiokias tokias korekcijas – nėra taip, kad to nebuvo anksčiau. Bet buvo žiūrima į tuos, kurie neišlaikė, o ne į visus – galbūt vienas ar kitas klausimas yra nekorektiškas ir jį galima visiems įskaityti? Tačiau VISIEMS VISUR (išskyrus lietuvių) skirti po 10 balų? Kodėl po 10? Kodėl ne po 8 ar 100..? Kodėl net istorijai, kurioje šimtukų skaičius per metus išaugo 40 (!!!!!) kartų, nuo 15 iki 614..? Kaip jaustis tiems, kas pernai pasiėmė gap-year ir stos į universitetus su šių metų laida? Klausimų yra šimtai ir feisbuko platybėse jau nemaža jų dalis užduota – ir satyrine, ir rimta forma.
Bet jie visi man susiveda į tą patį. Dabartinėje situacijoje – ir kalbu ne tik apie 10 balų – yra vienas kertinis žodis, kuris nuolat sukasi mintyse. PASITIKĖJIMAS. Ar tiksliau – jo nebuvimas. Demokratija funkcionuoja, kai piliečiai pasitiki valstybės institucijomis. Egzaminų sistema jau kurį laiką neturi jokio pasitikėjimo.
Man giliai įstrigo vieno patyrusio švietimiečio žodžiai šiemet: „Aš linkiu, kad per egzaminus būtų blogai, nes gal pagaliau bus taip blogai, kad tai privers priimti reikalingus sprendimus“. Išgirdusi nusipurčiau, bet kuo ilgiau tuos žodžius prisimenu, tuo labiau juos suprantu – dideliem sprendimam dažniausiai reikia didelės krizės, kad pagaliau būtų pasiryžta iš esmės permąstyti dabartinę sistemą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ji.
Man rodos, kad šiųmetė situacija jau yra ta krizinė situacija, kurioje begalima sustoti ir iš esmės paklausti, ką mes darom.
„Man rodos, kad šiųmetė situacija jau yra ta krizinė situacija, kurioje begalima sustoti ir iš esmės paklausti, ką mes darom. Nes toliau taip pat keliauti nebegalima.
Ir kai kalbu apie permąstymą iš esmės, nekalbu apie kartelės nuleidimą ar vieno egzamino privalomumo atsisakymą (su kuo, beje, nesutinku). Kalbu apie tai, ar nereikėtų atskirti stojimo nuo mokyklos baigimo? Kaip pagaliau sukurti sistemą, kuri būtų palyginama tarp metų (dabar ji tokia nėra, nes užduotys kasmet svyruoja pagal sudėtingumą)? Įvertinti tarpinius patikrinimus – kokie jiems buvo keliami tikslai, ir ar dabartinė jų forma juos pasiekia? Nes bendraujant su mokyklomis apie tikslus aš negirdžiu nieko – tik apie formą (birželį neegzistuojantį mokyklos procesą)“, – svarsto EDU vadovė.
„Klausimų čia irgi daug. Bet reikia ne pleistro, o operacijos. Nes mokykla (tiek administracija, tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai) privalo pasitikėti egzaminų sistema. Kitaip krenta ne tik mokymosi motyvacija, bet apskritai pasitikėjimas savo valstybe“, – užbaigia U.Kaunaitė.
G.Sarafinas: šis blogas sprendimas yra geriau nei nieko nedarymas
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas konstatuoja, kad buvusieji valdantieji paliko tokią sujauktą švietimo sistemą, kad ji ima eižėti ir byrėti.
„Šių metų valstybiniai brandos egzaminai vyko pagal buvusiųjų valdančiųjų nustatytas tvarkas ir taisykles. Atsakomybė kolektyvinė, bet galima paviešinti ir konkrečias pavardes: Jurgita Šiugždinienė, Ramūnas Skaudžius, Gintautas Jakštas, Ignas Gaižiūnas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Taigi, pagal buvusių valdančiųjų sukurtą sistemą, tiksliau antisistemą, šiemet matematikos valstybinio brandos egzamino būtų neišlaikę 7400 abiturientų. Arba 60 proc. bendrojo kurso matematikos egzaminą laikiusių jaunuolių ir 30 proc. išplėstinio lygio matematikos egzaminą laikiusių jaunuolių. Tiek jaunuolių būtų praradę galimybę studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes į jas stojant matematikos VBE išlaikymas yra būtinas.
Dabartiniai valdantieji apie buvusiųjų valdančiųjų paliktas minas ir bombikes kalbėjo jau nuo sausio. Jie jautė, kad bus blogai. Ir atsitiko blogai.
Blogai ir tai, kad dabartiniai valdantieji jausdami liūdną atomazgą, nieko nekoregavo. Jie aiškina, kad nieko pakeisti jau nebegalėjo, nes viskas pakeista įstatymų lygmenyje.
Matydami tokius košmariškus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, dabartiniai valdantieji desperatiškai ėmė ieškoti išeičių. Gerų sprendimų tiesiog nebuvo. Tad nuspręsta indeksuoti rezultatus prie rezultatų pridedant po dešimt taškų.
Ir šis blogas sprendimas vis tiek yra geriau nei nieko nedarymas. Jis sumažino matematikos egzamino neišlaikiusiųjų skaičių iki 4504. Taigi, tai buvo tarsi gelbėjimosi ratas maždaug 3 tūkst. abiturientų.
Tai nonsensas, tai alogizmas, tai falsifikacija, tai valstybinių brandos egzaminų idėjos ir principų išniekinimas, tai blogas sprendimas. Bet gerų sprendimų nebuvo likę. Ir šis blogas sprendimas vis tiek yra geriau nei nieko nedarymas. Jis sumažino matematikos egzamino neišlaikiusiųjų skaičių iki 4504. Taigi, tai buvo tarsi gelbėjimosi ratas maždaug 3 tūkst. abiturientų.
Panašūs indeksavimo modeliai bus taikomi ir kalbant apie kitus egzaminus, ypač tuos, kuriuose būta klaidų“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo G.Sarafinas.
Jis priduria, kad indeksavimas turi du didžiulius minusus: „Pirma, išsivysčiusiose šalyse jis tiesiog nebūtų įmanomas, nes jeigu tai būtų padaryta Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kiltų neįsivaizduojamo lygio skandalas. Antra, indeksavimas stipriai pakenkė gabiausiems, pažangiausiems ir talentingiausiems jaunuoliams, nes juos sulygino su vidutiniokais.
Kaip tai atsitiko? Tiesiog abiturientas, kuris be jokių koregavimų iš matematikos gavo 100 balų, minėtų papildomų dešimties taškų negavo, abiturientas, kuris iš egzamino gavo 95 balus, papildomai gavo 5 taškus, o abiturientas, kuris buvo surinkęs 90 balų, gavo plius 10 taškų. Taip visi jie atsidūrė šimtukininkų lygoje, taip šimtukininkų skaičius Lietuvoje pasiekė neregėtas aukštumas ir dabar matematikoje sudaro daugiau nei 8 proc. nuo visų laikiusiųjų.
Bet tai nėra teisinga. Lygiai taip pat indeksavimas neteisingas ir kalbant apie pagal tarptautinio bakalaureato sistemą besimokiusiems ir egzaminus laikiusiems Lietuvos abiturientams. Jiems jų rezultatai vėlgi nebus indeksuoti. Tai taip pat neteisinga.
Taigi, šiandien mes turime galimybę stebėti ir išgyventi kokias pasekmes atneša sujauktis švietimo sistemoje, jos pamatų išklibinimas, tada pamatome kaip iš egzaminų ir jų rezultatų lieka parodija, tada pamatome kaip iš vienos neteisybės gimsta vis daugiau kitų neteisybių“.
P.Sungaila: „Liūdna diena Lietuvos švietimui“
Biologijos mokytojas ir korepetitorius Paulius Sungaila pastebi, kad bendrojo kurso matematikos egzaminą šiemet laikė 5 954 kandidatai, tačiau net 42,9 proc. jų jo neišlaikė – tai beveik kas antras mokinys.
„Išplėstinio lygio matematikos egzaminą laikė 12 580 abiturientų, iš jų 15,5 proc. nesurinko minimalaus balo.
Panaši tendencija matyti ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminuose: bendrojo kurso egzamino neišlaikė 31,3 proc. iš 6 957 laikiusiųjų, o išplėstinį, kurį rinkosi net 17 042 mokiniai, neišlaikė tik 5,7 proc.
Remiantis šiais rezultatais, jau galime skelbti bendrojo ugdymo krizę.
Ir čia, kaip skelbta, indeksuoti rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė visiems abiturientams prie rezultatų pridėti po dešimt taškų.
Remiantis šiais rezultatais, jau galime skelbti bendrojo ugdymo krizę.
Apie kokius rezultatus kalbėtume be tų 10 pridėtų taškų?
Jei kartelė nebūtų nuleista, B lygio egzamino būtų neišlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio – 30 proc.
Liūdna diena Lietuvos švietimui. Pradėjome falsifikuoti savo mokinių rezultatus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo P.Sungaila.
N.Mačiulis: taip problemos nepaslėpsi
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašo, kad egzaminų rezultatų masažavimas problemos nesprendžia, tik leidžia ją trumpam ignoruoti.
„Ignoruoti, bet ne paslėpti. Standartizuoti tarptautiniai moksleivių pasiekimų vertinimai (pavyzdžiui EBPO PISA) rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia minimalių gebėjimų (vienas prasčiausių rodiklių tarp ES šalių).
Na, bent jau rekordiškai daug šimtukininkų turėsime, bus galima pasidžiaugti skaitant kokią nors metinę pasiekimų apžvalgą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo jis.
A.Lašas: žinau, kad nieko nežinau
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas rašo, kad „tas 10 taškų pakėlimas visiems egzaminų rezultatams, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, yra tiesiog WOW!“
„Kokiu pagrindu yra daroma išimtis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui? Nežinau. Kokiu pagrindu yra pridedama būtent 10 taškų? Nežinau. Kodėl tokiu būdu, pvz., 20 taškų iš egzamino gavusiam moksleiviui pažymys yra pakeliamas 50 proc., o 80 taškų gavusiam tik 12 proc.? Nežinau.
Ačiū, Ministerijai, kad ji mums leidžia pasijausti kaip kažkada pasijautė Sokratas: žinau, kad nieko nežinau. Gilu ir prasminga“, – ironizuoja A.Lašas.
A.Bitautas: tai gal man ir 10 eurų už pamoką?
Istorijos mokytojas Algis Bitautas savo paskyroje „Facebook“ šypsosi: „Gerbiama ministre, jei mokiniams po 10 taškų prie kiekvieno egzamino pridėjot – tai gal galima man prie kiekvienos pamokos po 10 eur.!“
Jis taip pat dalijasi iškalbinga lentele, kaip šiemet šoko į viršų istorijos egzamine šimtukus gavusių abiturientų skaičius ir rašo: „Grįžtant prie taškų dalinimo. Istorijos egzamino 100-ukai kaip grybai po lietaus. Ką padarysi, vasara lietinga“.
A.Zmitra: kaip toliau mokyti?
Kitas istorijos mokytojas Arnas Zmitra neslepia nusivylimo.
„Šiandien pilnas internetas diskusijų apie valstybinius brandos egzaminus. Norėtųsi lyg kažką pasakyt, o į galvą ateina tik:
DURNIŲ LAIVAS ir, blemba, aš jame sėdžiu.
Pats įspūdingiausias dalykas, tai visiems laikiusiems +10 balų, kad išlaikytų. Algis Bitautas įkėlė istorijos šimtukininkų dinamiką. Pažiūrėkit...
Nereikia stebėtis, kad mokiniai reikalauja teigiamo pažymio už tai, kad iš viso į pamoką ateina... Vat būna šimtukus Lietuvoje šimtais gauna... Švietimo sistema, rodosi, atsirado žemiau plintuso.
Galvoju, kaip reikia toliau mokyti? Nuo rudens reikia neskaityti nieko apie naujas programas, nedalyvauti jokiuose seminaruose, nes visi aiškina skirtingai, suknisa tau smegenis tik... Reikia susigalvoti savo programą, ko aš noriu, kad mano mokiniai pasiektų ir bus gerai. O toliau kaip nors...“, – rašo jis.
V.Mitalas: blogi sprendimai gimdo blogus rezultatus
Už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas taip pat negaili kritikos.
„Ministerijos sprendimas pridėti balus visiems laikiusiems (išskyrus lietuvių k. ir literatūrą) leis abiturientams netilpti į sales geriausiųjų pagerbimuose, bet smukdys pasitikėjimą egzaminais apskritai.
Dar mažesnis pasitikėjimas egzaminais lems pačias užduotis. Kai jauti, kad visuomenėje nepasitikima užduoties formuotojais ar vertintojais, norėdamas sumažinti nepasitenkinimą, darai daugiau testų egzaminuose.
Kai darai daug testų, patikrini žinias, kai kuriuos gebėjimus, bet mažiau patikrini to, kas tikrai gali būti vertinama kaip žmogaus branda. Juk brandos egzaminai čia vyksta!
Blogi sprendimai gimdo blogus rezultatus. Ir kad geri rezultatai pradėtų matytis, reik laukt sukandus dantis.
Kai mažiau tikrini brandos, o daugiau žinių, nėra ko virkauti, kad švietimo sistema nesireformuoja, o mūsų tarptautiniai rezultatai stagnuoja.
Kai rezultatai stagnuoja, o prie to dar pridedami „populiarūs“, bet netoliaregiški sprendimai trumpinti mokslo metus (p.s. koks vėsus birželis buvo, galėjom ramiai tęst!) ir atsisakyti matematikos privalomumo, įeini į uždarą ratą.
Blogi sprendimai gimdo blogus rezultatus. Ir kad geri rezultatai pradėtų matytis, reik laukt sukandus dantis.
Dėl to tiek ir kalbėta buvo daug ir tartasi dėl švietimo. Aš kviečiu grįžti prie nacionalinio švietimo susitarimo – jį perskaityti ir jo dvasioje veikti. Be, pavyzdžiui, matematikos mūsų STEAM, IKT, MTEP ambicijos, mūsų ekonomikos transformacija į aukštą vertę kuriančią nuplauks šuniui ant uodegos.
Dėl to reik kantriai tęsti ir nemakliavot. Naudos gavėjas čia nėra vienos kartos abiturientai, kuriuos galima pradžiuginti +10 balų, ar profsąjungų atstovai, reikalavę trumpesnių mokslo metų.
Naudos gavėjas yra Lietuva ir jos ateitis“, – rašo savo „Facebook“ paskyroje jis.
