Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 28d. 14:10

Fizikos mokytojas A.Storta: vaikas neturi bijoti suklysti

Mokytojas Andrius Storta
Asm. arch. / Mokytojas Andrius Storta

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Andrius Storta vengia žodžio „pašaukimas“. Mokytojas sako nesiaukojantis ir nesijaučiantis aukščiau kitų – jis dirba tai, kas patinka. A. Stortos pamokos mokiniams yra pačios įdomiausios, o mokymo metodika padeda geriau suprasti ir įsisavinti žinias.

Įgūdžių patikrinimas kasdieninėje aplinkoje

Šiais metais pedagogės Meilės Lukšienės mokslo premijai nominuotas Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Andrius Storta akcentuoja, kad gerų rezultatų padeda pasiekti komandinis viso pedagogų kolektyvo darbas. „Kiekvienas projektas suartina ne tik vaikus, bet ir kolegas“, – tvirtina A. Storta.

Praėjusią vasarą mokytojai ir mokiniai dalyvavo trijų dienų stovykloje Molėtų rajone prie ežero. Stovykloje vaikai mokėsi gamtamokslinių, meninių, technologinių, informacinių ir fizinių dalykų dermės neformalioje aplinkoje, praktiškai įgyvendino pagrindinius sveikos gyvensenos principus, tobulino gyvo bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius, mokėjimą dirbti kartu, mokėsi praktinių išgyvenimo įgūdžių, teorinių žinių pritaikymo realiose gyvenimo situacijose.

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje įgyvendinamas Mąstymo mokyklos projektas, todėl svarbūs tapo ir mąstymo įpročiai bei jų formavimasis. Mokytojų padedami, vaikai stovykloje mokėsi planuoti savo laiką, bendradarbiauti, gaminti maistą, sutvarkyti savo kambarius.

Fizikos užsiėmimai
Fizikos užsiėmimai

Laboratoriniai darbai skatina kūrybingumą

Įvairūs projektai, išvykos padeda mokytis. Anot A. Stortos, natūralioje aplinkoje pamačius kokį nors reiškinį ir vėliau per pamoką juo remiantis daug lengviau paaiškinti dėstomą dalyką. „Su kolegomis per laboratorinius darbus daug ką padarome iš antrinių žaliavų ir parodome vaikams, kad nebūtina visą laiką pirkti tik naujus dalykus. Tereikia tik gerai pasukti galvą – taip skatinamas kūrybingumas“, – teigia mokytojas.

Mokinius sudomino ir integruotas projektas apie fiziką, astronomiją ir dailę. Mokiniai turi atskleisti temą laisvai pasirinkę atlikimo techniką.

Dvyliktokė Klaudija Pukalskaitė pritaria, kad fizikos pamokos yra be galo įdomios, suprantamos, nes mokytojas dėsto paprastai, skatina pažvelgti iš kasdieninės pusės: „Labai naudingi ir laboratoriniai darbai, kurie padeda geriau įsisavinti teorines žinias.“ Taip pat dvyliktokė aktyviai dalyvauja mokimosi procese, padeda mokytojui rengti laboratorinius darbus.

Klaudija Pukalskaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija 12 klasė
Klaudija Pukalskaitė Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija 12 klasė

K. Pukalskaitei įdomūs ir svarbūs kiti mokomi dalykai, bet fizikos pamokos yra išskirtinės, jose mokiniai sužino tai, su kuo susiduria kiekvieną dieną ir gali paaiškinti daugelį dalykų. Ji pasirinko studijuoti tiksliuosius mokslus ir svajoja būti mokytoja.

Fizikos pamokos yra išskirtinės, jose mokiniai sužino tai, su kuo susiduria kiekvieną dieną.

Vertina tik teigiamais balais

Vienas iš A. Stortos darbo metodų – kaupiamoji vertinimo sistema. Už aktyvumą klasėje, namų darbus, atsakinėjimą prie lentos mokinys gauna pildomus kaupiamuosius balus. „Tai vadinamieji „einšteinai“, kuriuos pažymiu specialiame lape. Tokia balų sistema mokinius motyvuoja. „Einšteinai“ gali būti tik teigiami, nėra neigiamų, vaikų niekada nebaudžiu“, – tvirtina mokytojas. Jeigu vaikas neatliko namų darbų, mokytojas nepriekaištauja, tik paprasčiausiai, neparašo teigiamo įvertinimo.

„Taip noriu paskatinti, kad būtų ugdomas vaiko sąmoningumas. Blogiausi mokiniai po mėnesio ar dvejų pradeda keistis – jie mato, kad draugas gauna „einšteinus“, o jis – ne. Tada pradeda stengtis, bent minimaliai kažką padaro, bando dalyvauti klasėje,“ – pasakoja mokytojas, patenkintas ilgai tobulinta vertinimo sistema. Anot A. Stortos, jis visada vaikams akcentuoja, kad žodis „ne“ nėra blogai, tai reiškia – permąstyti, ką padarei netinkamai, pasistengti padaryti „taip“.

K. Pukalskaitė gauna daug „einšteinų“, kaip pati juokauja, juos kolekcionuoja: „Stengiuosi atsakinėti prie lentos, padedu draugams, aktyviai dalyvauju pamokoje. Labai gerai, kad nereikia sutelkti dėmesio vien į tai, kiek gausi už kontrolinį darbą, gali pažymį užsidirbti per pamoką ir pasikelti vidurkį. Tai labai motyvuoja kiekvieną mokinį. Mokytojas įvertina ir mano pastangas per pamoką padėti draugui.“

Mokosi vaikai ir mokytojas

A. Storta mano, kad pats vaikas turi norėti mokytis. Informacinėms technologijoms skiriama viena ar dvi savaitinės pamokos, o to tikrai neužtenka norint išmokti programavimo ir kompiuterinio dizaino. „Vaikas turi parodyti daug atkaklumo ir noro, kad pats dirbtų savarankiškai. Net ir suaugęs žmogus, skirdamas tik 45 minutes per savaitę daug neišmoktų. Norint įsisavinti informatikos žinias reikia labai didelio įdirbio“, – teigia mokytojas ir priduria, kad jis visada paskatina dirbti, yra nemažai labai žingeidžių vaikų, bet mokiniui sunku suprasti, kad reikia ir individualių pastangų.

A. Storta pripažįsta, kad dirbant ties kompiuteriniu dizainu jam pačiam dar trūksta žinių, kad viską galėtų perteikti vaikams: „Mokomės visi – ir mokiniai, ir aš kaip mokytojas. Tai natūralūs procesai, mokytis reikia visą gyvenimą. Nesu iš tų, kurie sakytų – viską žinau, tikrai nesu vaikščiojanti enciklopedija. Daug ką išmokstu iš vaikų, jie tam tikrą informaciją greičiau suranda.“

K. Pukalskaitė priduria, kad sunku mokytis, kai yra monotoniška, kai tik sausai išaiškinama pamoka, o pats mokinys nieko nedaro: „Norisi naujovių, norisi pritaikyti savo žinias.“

Misija – ugdyti jaunąją kartą

Pasak A. Stortos, šiuolaikiniai vaikai labai nepasitiki savimi. Jis prisimena vieną mergaitę, kuri klasėje pakėlė ranką, bet išraudo ir nieko nepasakė. Kai mokytojas prie jos priėjo, pastebėjo ašaras. Vėliau paaiškėjo, kad ji bijo suklysti, bijo būti nubausta. „Švietimo sistema ugdo maksimalistus, kurie būtinai turi gauti aukščiausius balus. Mes siekiame rezultato, lygiuojamės į kitas šalis, bandome jas prisivyti ir neatsižvelgiame į patį vaiką, ką jis galvoja, ką nori pasakyti, ar gerai jaučiasi“ ,– sako A. Storta.

Mokytojas nuolat kartoja vaikams, kad pamokoje atlikdami užduotis jie dirba ne su gyvu žmogumi, o su muliažu ir gali suklysti daugybę kartų.

„Mano tikslas išmokinti vaiką nebijoti. Savaime suprantama, suteikiu žinias, bet kai kuriems vaikams norint daugiau sužinoti, pirmiausia reikia nebijoti. Yra drąsių vaikų, bet didžiajai daliai pasitikėjimo labai trūksta ir jiems reikia parodyti kelią“, – savo patirtimi dalijasi mokytojas.

Yra drąsių vaikų, bet didžiajai daliai pasitikėjimo labai trūksta ir jiems reikia parodyti kelią.

A. Storta vengia skambių žodžių ir nemano, kad dirba iš pašaukimo: „Tai man skamba altruistiškai, aš nesiaukoju, ir nesijaučiu taip, tarsi būčiau aukščiau kitų.“ Savo darbą jis apibūdina cituodamas pedagogę Meilę Lukšienę: „Kas padarys, jeigu ne aš?“ Anot mokytojo, jo misija yra ugdyti jaunąją kartą: „Dirbu ne dėl pašaukimo, dirbu tai, kas man patinka.“

Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų aprūpintos mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais ir kita laboratorijų įranga.

Remiamas turinys
Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:17
02:31
01:50

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min