Susitikime dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, premjero, prezidentės patarėjai, Mykolo Romerio, ISM universitetų, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus kolegijos vadovai, studentų atstovai.
Rotacijų klausimą spręs kitąmet
Kalbėdamas apie studentų rotaciją, G.Steponavičius sutiko, kad ji galėtų būti dažnesnė, o kartelė perkeliant studentus iš valstybės finansuojamos į nefinansuojamą vietą galėtų būti mažesnė. Tokiu būdu sumažėtų studentų, kurie, neblizgėdami savo rezultatais, gali nemokėti už studijas, taip atimdami šią galimybę iš tų, kuriems nepasisekė brandos egzaminai, tačiau jų motyvacija ir mokymosi rezultatai žymiai geresni.
Kitas svarbus mechanizmas – valstybė kompensuoja studijų kainas geriausiai besimokantiems, bet už studijas mokantiems studentams. Šiais metais tokias kompensacijas turėtų gauti beveik 1 000 studentų, valstybė tam skirs apie 11,6 mln. litų.
Tačiau ministras pabrėžė, kad tai – ne vieninteliai būdai užtikrinti, kad gerai besimokantys studentai už studijas nemokėtų. „Be rotacijos kas dvejus metus ir kompensacijos mechanizmo yra dar du svarbūs aspektai – pagal abitūros egzaminų rezultatus studentų krepšelio gavimas ir natūralioji rotacija, kuomet kas semestrą ar metus gerai besimokantys studentai turi galimybę pereiti į valstybės finansuojamą vietą“, – sakė G.Steponavičius.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis išreiškė viltį, kad bus užtikrinta tai, ko studentai tikėjosi iš aukštojo mokslo reformos – kad gerai besimokantieji studijuotų nemokamai. „Reformos pradžioje ta teisė buvo užtikrinta, galbūt kai kas tikėjosi jos platesne apimtimi – kompensacijų skaičiai optimizmo įkvepia, tačiau ateityje labai stebėsim, kad teisės mokytis nemokamai puikiai besimokantiems studentams užtikrinimas nesiaurėtų“, – teigė D.Dikšaitis.
Švietimo ir mokslo ministro teigimu, kitų metų pradžioje iš politikų, mokymo įstaigų ir studentų atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri spręs rotacijos aukštosiose mokyklose problemas. Šiuo metu rotacijos klausimas taip pat svarstomas Konstituciniame Teisme, nagrinėjant naująjį Mokslo ir studijų įstatymą.
Rektorius: jokių lėšų atgal į biudžetą!
Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės prezidentas Paulius Baltokas kėlė klausimą, kas bus daroma su pinigais, kurie nepanaudojami finansuoti studijoms – jei, pavyzdžiui, iš valstybės finansuojamos vietos išeina studentas, o į jo vietą pretendentų nėra, ar tiesiog tai programai yra numatyta daugiau krepšelių, nei įstoja studentų. G.Steponavičiaus teigimu, tos lėšos grįžta į valstybės biudžetą ir yra panaudojamos kitur. Patekusios į studijų fondą, jos gali būti ir panaudojamos bendrabučių remontui, kaip įvyko 2010 metais. Ministro teigimu, tai gali būti panaudojama ir kompensacijoms gerai besimokantiems studentams mokėti.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjo Jono Okunio teigimu, sudėtinga situacija yra itin populiariuose socialiniuose moksluose, kur krepšelių, atsižvelgiant į studentų skaičių, trūksta, o ir studentų yra tiek daug, kad išmokėti kompensacijas gerai besimokantiems nėra galimybių. Tačiau lėšos, kurios galėtų būti tam panaudotos, vėl grįžta į valstybės biudžetą.
Kolegijų rektorių konferencijos prezidentas Vilniaus kolegijos rektorius Gintautas Bražiūnas teigė, kad apkritai per daug pinigų yra išleidžiama „norint aptarnauti idėją“ – čia jis minėjo viešųjų pirkimų pavyzdį: „Kiek mes išlošiame iš viešųjų pirkimų, tiek mes pralošiame kurdami grandiozines viešųjų pirkimų tarnybas – kiek jos išsipūtė per pastaruosius metus!“
Rektoriaus teigimu, su kompensavimo mechanizmu vyksta tas pats – aptarnavimo sistema darosi per daug sudėtinga ir brangi. „Darbuotojai ne tiek užsiima studijomis, kiek tvarko visokius studentų apmokėjimus“, – sakė G.Bražiūnas.
Kadangi kolegijose dauguma studentų mokosi valstybės finansuojamose vietose, o krepšelininkai dažnai studijų nebaigia, jiems metus studijas, pinigai grįžta į biudžetą. „Ką daro normalus vadovas? Jis deda visas pastangas, kad tie pinigai nenukeliautų atgal. Aš dar nesugalvojau, bet po dvejų metų sugalvosiu, kaip tai padaryti. Ir aš ne vienas, nes tai yra nenormalu“, – žada G.Bražiūnas ir, nuaidėjus susirinkusiųjų juokui, priduria, kad tikrai tų pinigų neišmestų į balą – jie atitektų kitiems studentams, kuriems jų trūksta.
G.Steponavičius sutiko, kad bent dalis lėšų galėtų likti aukštosios mokyklos dispozicijoje.
Reformos iš viršaus nenuleis
„Akademiniai pusryčiai“ nepraėjo nepalietus universitetų tinklo optimizavimo temos. Studentus domino, kaip bus išlaikytos specialybės, kurios nėra populiarios, tačiau yra reikalingos, kokia jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtis. Iškelta ir abejonė, ar ekspertų grupės išvados nėra paviršutiniškos ir ar su pasiūlymais nepaskubėta, kai numatomi veiksmai jau 2012-iesiems.
D.Dikšaitis, kalbėdamas apie pertvarkas, ieškojo studentams naudingų sprendimų. „Reformos ašimi pirmiausia mes regėjome patį studentą, o kai kalbame apie aukštųjų mokyklų pertvarką, kyla klausimas, kur tas studentas dingsta?“ – į ministrą kreipėsi LSS vadovas.
Svarbiausia priežastis, anot ISM rektoriaus Nerijaus Pačėsos, pokyčiams aukštųjų mokyklų tinkle yra universitetų konkurencingumo (ypač globalioje rinkoje) skatinimas. G.Bražiūnas minėjo, kad padaugėja resursų, galimybės mokslinei veiklai. Vienas iš švietimo ir mokslo ministro argumentų buvo mažėjantis studentų skaičius.
Atsakydamas studentams, G.Steponavičius pareiškė, kad planuojama reforma nebus nuleidžiama iš viršaus – universitetai turės patys rodyti iniciatyvas jungtis. „Mes saulės atvežti nežinia iš kur nesiruošiame“, – sakė ministras. Tiesa, ministerijai lieka tam tikri svertai, nes ji yra numačiusi fondą susijungimams finansuoti. Kita vertus, čia pat pasigirdo abejonių iš diskusijos dalyvių, kad, jei valdžia primygtinai nevers universitetų, jokie jungimai neįvyks.
Ministro teigimu, jungtinis sveikatos mokslų universitetas Kaune – geras susiliejimo pavyzdys. G.Steponavičius akcentavo patirtį su veterinarijos programomis – išaugo darbuotojų atlyginimai, padaugėjo studentų iš užsienio. Tiesa, paklaustas, kokią naudą patyrė studentai, ministras teigė, kad studentų įspūdžių nežino.
Sprendžiant nepopuliarių, bet reikalingų valstybei studijų klausimą, G.Steponavičius sakė, kad yra numatyta sistema kaip kompensuoti nepopuliarių specialybių studentams jų lėšas.
G.Bražiūno teigimu, kolegijų tinklas jau optimizuotas pakankamai ir nebėra tikslo jų daugiau jungti – nepriklausomybę pasitikusi su 70 techninių mokyklų, Lietuva dabar turi tik valstybinių 13 kolegijų – pavyzdžiui, Vilniuje jų tik dvi, o jų profiliai pernelyg skiriasi.
