Su šiuo pasiūlymu jis ketvirtadienį kreipiasi į Lietuvos rektorių konferenciją bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), teigia penktadienį besitikintis sulaukti aukštųjų mokyklų nuomonės.
„Reaguodamas į vienuoliktokų ir dalies mokyklų vadovų prašymą, aš šiandien kreipiuosi į Lietuvos rektorių konferenciją ir aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti, prašydamas apsvarstyti klausimą, ar vienais metais gali būti pavėlintas šių naujų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų įsigaliojimas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„Klausiu, ar aukštosios mokyklos pritartų tokiam dalykui. Kadangi kaip tik rytoj rektorių konferencija Kaune renkasi, aš tikiuosi sulaukti aukštųjų mokyklų pozicijos šiuo klausimu“, – pridūrė G.Steponavičius.
Trečiadienį ministras pripažino, jog ši tvarka nebuvo tinkamai aptarta.
Pagal dabartinius planus, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.
Dviejų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.
Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.
Dar viena po dviejų metų įvedama naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų – kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.
Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų žinojimo įvertinimus.
