Tai jis pareiškė tuo metu, kai prie prezidentūros buvo surengtas mitingas, kuriame lenkų organizacijos protestavo prieš siūlymus didinti lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičių.
„Matant, kad yra noras išplėsti dėstomų dalykų ratą, mūsų noras, kad tokie pokyčiai bent jau nežengtų toliau, nei tai yra daroma valstybėje kaimynėje“, – žurnalistams sakė ministras.
„Tikiuosi, kad sprendimai gims tada, kai bus supratimas ir maksimalus sutarimas“, – teigė G.Steponavičius.
„Seime šiuo metu yra daug įvairių ir skirtingų siūlymų, bet galutinis diskusijos taškas dar nepadėtas“, – pridūrė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.
Dalis parlamentarų siūlo į naują Švietimo įstatymo redakciją įtraukti nuostatą, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos 2 ar 3 dalykai turės būti dėstomi lietuvių kalba, neskaitant privalomų valstybinės kalbos pamokų.
Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.
Be to, projekte siūloma numatyti, kad pirmenybė kaimo vietovėse išsaugant vidurines mokyklas būtų teikiamas toms ugdymo įstaigoms, kur dėstoma valstybine kalba. Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad lietuviai moksleiviai Lenkijoje daugiau dalykų mokosi lenkų kalba nei lenkų moksleiviai Lietuvoje lietuvių kalba.
„Jeigu kalbame apie vadinamąsias etnines mokyklas, tai tose, kurios veikia Lenkijoje, vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc. (lenkų kalba) ir tik 5 proc. – lietuvių“, – neseniai interviu Lenkijos žiniasklaidai sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
Už platesnį lietuvių kalbos dėstymą pasisakantys Lietuvos politikai teigia, kad išskirtinės sąlygos mokytis lenkiškai trukdo lenkams integruotis į Lietuvos visuomenę, o prastos lietuvių kalbos žinios trukdo siekti karjeros ar išsilavinimo.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.
