Metus laiko karantino sąlygomis dirbančios mokyklos stebi akivaizdžią pažangą: prie naujų sąlygų prisitaikė tėvai ir vaikai, mokiniai padarė didelę pažangą ugdydami naujus įgūdžius, išmoko dirbti savarankiškai. „Nuotolinis mokymasis nėra baubas, tai įrodo mokyklos darbo rezultatai“, – sako VDU licėjaus „Sokratus“ vadovas Darius Česnavičius ir ruošiasi sutikti į klases grįžtančius pradinukus.
Problemos dvi: kai namuose dingsta internetas ir elektra
Praėjusių metų kovo mėnesį mokykloms uždarius duris, mokiniams ir mokytojams pradėjus dirbti iš namų, kilo daug naujų iššūkių. Niekas tuomet nesitikėjo, kad karantinas tęsis taip ilgai. Prabėgus metams, jau galima apibendrinti, kaip sekėsi mokyklos bendruomenei. VDU licėjaus Sokratus vadovas Darius Česnavičius savo žodžius pagrindžia mokykloje atliktos pradinių klasių mokinių tėvų apklausos duomenimis: „Mūsų darbas įvertintas teigiamai – palyginus su praeitais metais, mokykla geriau pasiruošusi, perėjo į nuotolinį ugdymą be jokių kliūčių.“
Tėvai nurodė tik dvi pagrindines nuotolinio mokymosi problemas – blogai, kai namuose dingsta internetas arba elektra. Tokios problemos gali kilti ir mokytojams, nes daugelis jų dirba iš namų.
Prasidėjus nuotoliniam darbui iš namų, mokytojai padėjo vieni kitiems, dalijosi gerąja patirtimi. Teko konsultuoti ir tėvus, kaip naudotis mokymosi platformomis. Iš pradžių mokytojai dirbdavo po 12–15 valandų, o įvaldžius technologijas, darbas pradėjo tekėti įprastiniu ritmu.
Sunkumai skatina tobulėti, nors ir kelia stresą
VDU licėjaus „Sokratus“ pradinių klasių mokytojas Justas Dalinkevičius karantino metus įvardija kaip įdomius, kai teko prisitaikyti prie didelių pokyčių: „Nors moku naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau ir man iš pradžių buvo daug streso, pirmosios karantino savaitės buvo labai sunkios.“
Vėliau mokytojas prisitaikė prie naujų darbo sąlygų ir visi metai buvo įdomūs. „Išliko nežinia dėl ateities, tačiau kartu tai ir puiki proga atrasti naujų mokymo metodų, kartu paskatinti vaikus teikti savo pasiūlymus, kurie kompensuotų socialinio bendravimo trūkumą“, – tvirtina J.Dalinkevičius.
Nuotoliniu būdu patogu perteikti žinias, bet tai dar ne viskas
Pasak J.Dalinkevičiaus, daugelio moksleivių ir jų tėvų manymu, žinių perteikimas yra svarbiausias ugdymo akcentas. Nuotoliniu būdu labai patogu perteikti žinias, tačiau nukenčia emocinis intelektas, motyvacija, socialiniai įgūdžiai. Įdomu tai, kad vaikai, kuriems sunkiau sekėsi mokytis mokykloje, akivaizdžiai atsiskleidė dirbdami iš namų ir atvirkščiai – nuotolinis darbas kėlė daugiau iššūkių tiems, kuriems patiko „gyvos“ pamokos.
„Svarbu ir tai, kaip pavyksta užtvirtinti nuotoliniu būdu perteiktas žinias. Būtina naudoti įvairius metodus, sutelkti grupinį mokinių darbą, naudoti mąstymo žemėlapius, kad mokiniai geriau įsisavintų dėstomą medžiagą“, – patirtimi dalijasi mokytojas.
Pasiilgo mokyklos ir gyvo bendravimo su vaikais
Iki šiol tenka mokytis ir tobulėti, nes iki galo nėra aišku, kaip turi atrodyti nuotolinis darbas. Pasak J.Dalinkevičiaus, turi būti balansas tarp sinchroninio darbo, kai vaikai vienu metu prisijungia prie pamokos ir asinchroninio darbo, kurio metu mokiniai dirba savarankiškai, atlieka projektus, mokslinius tyrimus ar kitas užduotis.
Pedagogo nuomone, nepaisant sėkmingai įveiktų nuotolinio darbo iššūkių, daugelis mokytojų pasiilgo mokyklos, vaikų, nori matyti, kaip jie auga ir kaip jiems sekasi mokytis kartu klasėje.
Šiuo metu VDU licėjus „Sokratus“ ruošiasi sutikti pradinių klasių mokinius ir atnaujinti kontaktinį ugdymą. Visi mokytojai pasiskiepijo nuo Covid-19 ir yra pasiruošę naujam darbo etapui.
Tėvai pasitiki nuotolinio ugdymo sistema
Šiais metais 85 proc. mokinių ir tėvų mokyklos ugdymo organizavimą įvertino puikiai arba gerai, o likusieji nuotolinio mokymosi nauda abejoja. Vis dėlto, situacija pasikeitė į gera, nes praeitais metais tik apie trečdalis vaikų ugdymo organizavimą vertino teigiamai.
„Akivaizdu, kad šiais metais daugelis tėvų prisitaikė prie karantino situacijos, be to, ir vaikai padarė didelę pažangą ugdydami naujus įgūdžius“, – apklausos rezultatus komentuoja D.Česnavičius.
Pažangą padėjo pasiekti darbų tęstinumas: pirmojo karantino metu įvaldžius du nuotolinio darbo įrankius – „Google for education“ platformą ir vaizdo susitikimų „Zoom“ programą, šiais metais toliau dirbama su tomis pačiomis platformomis.
Vaikai išmoko dirbti savarankiškai
Nuotolinio mokymosi metu mokytojai naudoja interaktyvią aplinką ir visas naujai atsirandančias galimybes. „Mūsų nuostata tokia, kad patys atsirenkame aplinkas, su kuriomis dirbame – pasiūla labai didelė, televizija transliuoja šou pamokas, tačiau jos nesusijusios su ugdymo turiniu. Tokia kruopšti atranka lėmė tai, kad mūsų mokykloje nėra programinio, ugdymo turinio ir gebėjimų atsilikimo, geri ir mokymosi rezultatai“, – svarsto D.Česnavičius.
Tėvai pastebi, kad vaikų gebėjimas dirbti su nuotolinio darbo įrankiais patobulėjo, didžiajai daliai nereikia tėvų pagalbos, ji reikalinga tik patiems jauniausiems vaikams.
Pernai tėvai skirdavo daugiau kaip 5 val. per savaitę, kad padėtų vaikams mokytis, o šiais metais pakanka 2–3 valandų.
Per vieną dieną situacija pasikeitė kardinaliai
VDU licėjaus „Sokratus“ psichologė Akvilė Kazlauskaitė prisimena, kaip prieš metus gyvenimas staiga apsivertė aukštyn kojomis: „Paskelbus karantiną mūsų mokykloje nuotolinis mokymasis prasidėjo iš karto, nebuvo jokių atostogų, kaip valstybinėse mokyklose. Tikrai buvo daug sąmyšio vaikams ir jų tėvams.”
Tėvai ir visa bendruomenė sutelkė bendras jėgas, kad išmoktų naudotis kompiuterinėmis programomis, įsilietų į nuotolinį mokymąsi, išmoktų tiesiog išsėdėti prie ekrano. „Iššūkių kilo ir man asmeniškai: kaip susidėlioti dienotvarkę, kaip susiderinti, jei namuose yra keturi nuotoliniu būdu dirbantys žmonės. Su vaikais daug kalbėjome apie nusiraminimo būdus, apie tai, kaip išgyventi namuose“, – apie nuotolinio darbo pradžią pasakoja A.Kazlauskaitė.
Reikia ieškoti naujų motyvacijos būdų
A.Kazlauskaitė pasakoja, kad šiuo metu daugiausia problemų kyla dėl mokymosi motyvacijos, dažniau pasitaiko dėmesio koncentracijos sunkumų ir paauglių nerimo. Maži vaikai karantiną namuose išgyvena lengviau, o paaugliams reikia socialinio gyvenimo.
Visus iškylančius sunkumus galima įveikti sutelkus bendras jėgas. Kiekvieną savaitę psichologė veda socialinių įgūdžių užsiėmimus, kurių metu su vaikais kalba apie kylančias emocijas, ieško motyvacijos, mokosi save pagirti. „Svarbiausia, kad jie jaustųsi kaip grupė ir toje erdvėje būtų laisvi“, – sako A.Kazlauskaitė.
