Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 11d. 17:37

J.Petrauskienė: negalime rūšiuoti mokytojų į svarbius ir mažiau svarbius

Jurgita Petrauskienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Jurgita Petrauskienė

Jau kone dvi savaites šalies mokyklos ir mokytojai gyvena su naujove – etatiniu darbo apmokėjimo modeliu. Apie tai švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėjo antradienį vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.

Kaip sakė ministrė, 2017 metų kovą sudaryta darbo grupė buvo susitarusi dėl esminių mokytojų darbo apmokėjimo naujo modelio įvedimo tikslų. Anot jos, reikia įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogiškąjį potencialą, siekiant ugdymo tikslų, ugdymo proceso kaitos.

„Taip pat svarbu didinti mokytojo profesijos patrauklumą, numatant adekvatų atlygį mokytojams už visas jų atliekamas veiklas, įtvirtinti sąlygas pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinei karjerai, tobulėjimui, įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas bei sudaryti prielaidas socialiniam mokytojų saugumui“, – kalbėjo ministrė.

J.Petrauskienė sakė, kad nuo 2001 metų mokyklų skaičius sumažėjo 51 proc., tuo pačiu 46 proc. sumažėjo moksleivių. Gerokai sumažėjo ir mokytojų iki 25 metų skaičius – jis krito 71 proc., o tai lėmė, kad dvigubai išaugo mokytojų, vyresnių nei 55 metai, skaičius. Pasak ministrės, kalbant apie švietimo kokybės užtikrinimą būtina kalbėti apie mokytojus ir jų situaciją.

Skiriasi pasiekimai, rezultatai kelią nerimą

Kaip sakė J.Petrauskienė, svarbu žiūrėti į tai, kas vyksta mokyklose. Jos teigimu, tarp miesto ir kaimiškų vietovių mokyklų mokinių pasiekimų yra milžiniškas skirtumas. Skaičiuojama, kad kaimo vaikams prisivyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei 2 papildomų mokslo metų.

Mokinių pasiekimų skirtumai Lietuvoje yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA (Program for International Student Assessment) tyrimo šalių. Lietuva yra 55 vietoje, stipriai nutolusi nuo EBPO vidurkio. Negana to, ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse.

„Kalbant apie švietimo kokybę, mokinių pasiekimus, labai svarbus ir socioekonominis kontekstas. Mokykla turėtų padėti įveikti socialinę atskirtį, deja, šiandien taip nėra. 25 proc. vaikų iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, 40 proc. vaikų kaime gauna socialinę paramą, dvigubai mažiau mieste“, – kalbėjo ministrė, pridurdama, kad tai atsispindi žiūrint į moksleivių rezultatus.

Mokytojai rūšiuojami pagal dėstomą dalyką

Anot jos, būtinos priemonės, kad šis atotrūkis ir sąlygų švietime nelygybė mažėtų. Tačiau, kaip sakė J.Petrauskienė, bėda ta, kad jauni mokytojai neateina į mokyklas. Anot jos, iki šiol ministerijoje nebuvo analizuojami nei mokytojų krūviai, nei atlyginimai.

„Tai didžioji priežastis, kodėl mūsų mokytojai uždirba mažai, negali jaustis saugiai. Mokytojų krūviai yra labai netolygūs. Daug mokytojų turi mažai pamokų, jiems mokama tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą“, – sakė J.Petrauskienė.

Ji kalbėjo, kad Švietimo įstatyme numatoma, jog mokyklose turi būti vykdoma smurto prevencijos programa, bet už jos įgyvendinimą mokytojams nebuvo numatytos lėšos.

J.Petrauskienė taip pat kalbėjo, kad mokytojai rūšiuojami pagal tai, kokius dalykus jie dėsto. Daugiau pamokų ir didesnį krūvį turi tie mokytojai, kuriems tenka daugiau pamokų pagal ugdymo planą. Paprastai tai lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.

„Tačiau XXI amžiuje kalbant apie visapusį asmenybės ugdymą, mes negalime rūšiuoti mokytojų į svarbius ir mažiau svarbius dėl to, kad jie turi mažiau pamokų, tarkime, kaip dailės ar fizinio lavinimo mokytojas. Jis nėra mažiau svarbus kalbant apie vaiko išsilavinimą“, – kalbėjo ministrė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Sulaukė ir kritikos

Konservatorius Mykolas Majauskas kalbėjo, kad 2009 metais mokytojų atlyginimai buvo trečdaliu didesni nei vidutinis šalies atlyginimas. Jis klausė, kaip keitėsi atlyginimų santykis įvedus etatinį apmokėjimą.

Ministrė teigė, kad atlikus mokytojų atlyginimų tyrimą pernai pastebėta, kad vidurkis yra panašus ir atskirais atvejais didesnis nei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų.

„Vidutiniškai tai sudaro prielaidas padidinti mokytojų atlyginimus 20 proc.“ – sakė ministrė.

Liberalas Kęstutis Glaveckas kalbėjo, kad Lietuva pagal vidutinį mokytojų darbo užmokestį yra kone paskutinė tarp Europos Sąjungos šalių. Pasak jo, lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija ar Liuksemburgas mūsų šalies pedagogų atlyginimai yra mažesni dešimtimis kartų, nors BVP tarp šių šalių ir Lietuvos skiriasi 4-5 kartus.

„Ar jūs galvojate, kad šita reforma leis ryškiau padidinti vidutinę mokytojo algą nei 100 ar 200 eurų per metus? Atsilikimas vis tiek išliks“, – klausė K.Glaveckas.

J.Petrauskienė teigė, kad tai yra didžiausias žingsnis, žengtas didinant mokytojų atlyginimus, nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

Mišrios Seimo narių grupės narys Mantas Adomėnas teigė, kad vykdant švietimo reformai nepasiruošta ugdymo turinio kaitai, profesinio rengimo sektoriaus modernizacija įstrigusi, kaip ir aukštojo mokslo konsolidacija.

„Ar jūs nemanote, kad turite prisiimti politinę atsakomybę už labai probleminę švietimo sistemos padėtį?“ – klausė M.Adomėnas.

J.Petrauskienė atsakydama teigė, kad ši vyriausybė pirmoji, kuri ėmėsi sisteminės švietimo sistemos pertvarkos. Ji neneigė, kad prieš tai buvusios vyriausybės žengė žingsnius, tačiau juos priimti iki galo pritrūko politinės valios.

LRVK / Dariaus Janučio nuotr./Saulius Skvernelis
LRVK / Dariaus Janučio nuotr./Saulius Skvernelis

Prašė teikti ataskaitas

Dar prieš rugsėjį premjeras Saulius Skvernelis pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai teikti jam kassavaitines ataskaitas apie tai, kaip mokyklos ir savivaldybės ruošiasi etatinio modelio įvedimui. Ministras pirmininkas kalbėjo, kad jo žiniomis tiek mokykloms, tiek savivaldybėms įvesti naują modelį sekasi itin skirtingai.

„Ministerija deda visas pastangas, teikia konsultacijas, dirba koordinatoriai, konsultantai, organizuojami papildomi mokymai, parengtos formos, skaičiuoklės. Darbas vyksta, o kaip sėkmingai tai įgyvendinsime priklauso nuo pačių mokyklų administracijų, savivaldybių“, – kalbėjo premjeras.

Jis sakė, kad jau spalio pradžioje bus galima apibendrinti, kokie pokyčiai įvyko kalbant apie mokytojų atlyginimus. S.Skvernelis teigė, kad nė vienam mokytojui, dirbančiam pilnu krūviu, atlyginimas mažėti neturėtų, juolab, kad mokytojų atlyginimams šiemet skiriama papildomai 17,4 mln. eurų.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min