Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 27, 14:43

J.Šiugždinienė: ruošiantis įtraukiajam ugdymui, svarbu ne tik atverti mokyklų duris, bet ir atsiverti mums patiems

Šalies mokykloms ruošiantis įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus, vis daugiau diskutuojama apie pasirengimą šiam pokyčiui. Šiandien vykusioje tarptautinėje konferencijoje „NordEd – įtraukiojo ugdymo link“ Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertai kalbėjo apie įtraukųjį ugdymą, mokytojų kvalifikaciją bei reikalingus įgūdžius, aptarė įvairius pagalbos modelius užsienyje ir esamą padėtį Lietuvoje, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.
Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Mūsų laukia didžiulis iššūkis – 2024 m. visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Visgi svarbu ne tik atverti mokyklų duris, bet ir atsiverti mums patiems: turi įvykti didžiulis vertybinis lūžis visuomenėje. Šiaurės šalyse įtraukiojo ugdymo reformos pradėtos gerokai anksčiau ir mes galime pasimokyti iš jų. Labai dėkoju Šiaurės šalių partneriams už galimybę pasidalinti patirtimis“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Konferencijoje pranešimą apie tai, kaip Suomijoje įgyvendinamas įtraukusis ir specialusis ugdymas, skaitė dr. Katri Kuukka, Suomijos Nacionalinė švietimo agentūros patarėja. Suomijoje visapusiška švietimo reforma, kurios tikslas užtikrinti lygias galimybes mokytis visiems, buvo pradėta 1998 m. Fundamentalus principas, kuriuo čia vadovaujamasi, – padėti kiekvienam mokiniui mokytis ir pasiekti sėkmės. Pagalbą pagal vaiko poreikius suomiai skirsto į tris lygius: bendroji, sustiprinta ir specialioji. Taip pat pagal mokinių poreikius skiriasi ir pagalbos formos, ir jos suteikimo organizavimo būdai.

Danijos vertinimo instituto (EVA) vyriausioji konsultantė Chantal Maria Pohl Nielsen kalbėjo apie įtraukiojo ugdymo mokymosi aplinką ir pagalbą, o Kristine Bang Andreasen, Danijos vaikų ir švietimo ministerijos bei Nacionalinės švietimo ir švietimo kokybės agentūros patarėja, pristatė įtraukiojo ugdymo politikos kryptys Danijoje.

Šioje šalyje permainos susijusios su įtraukiuoju ugdymu pradėtos 2012-aisias. Mokyklos tebeieško balanso tarp to, kaip patenkinti individualius mokinių poreikius ir užtikrinti įtrauktį, kokios mokymo ir pagalbos formos tinkamiausios. Vienas iš sprendimų būdų – derinti bendrojo ir specialiojo ugdymo principus, būdus, kurie gali pasitarnauti visiems vaikams. Specialistės akcentavo mokyklos administracijos palaikymo ir pagalbos svarbą mokytojui.

Pakoreguotame Lietuvos Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kaip pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrajam (įtraukiajam) ugdymui Ignas Gaižiūnas, šiuo metu intensyviai ruošiamasi įtraukties principų įgyvendinimui Lietuvos mokyklose: padidintas švietimo pagalbos finansavimas, stiprinamos mokyklų bendruomenių kompetencijos, plečiamas švietimo pagalbos specialistų ratas, kuriami nauji būdai mokykloms gauti pagalbą. Įtraukiajam ugdymui šalies mokyklose įgyvendinti iš viso numatyti 106 mln. eurų.

Tobulinant dabartinį pagalbos mokiniui teikimo modelį, siekiama, kad pagalba būtų kuo arčiau vaiko, o mokytojai ir mokyklos gautų pakankamai paramos ir galėtų ugdyti vaiką. Numatoma, jog bus steigiami regioniniai konsultaciniai centrai, jų veiklą papildys planuojamas steigti Lietuvos įtraukties švietimo centras.

Šiame centre bus teikiama metodinė pagalba mokykloms, ypatingų poreikių turintiems vaikams, taip pat centras bus atsakingas už naujausių darbo, pagalbos suteikimo metodikų pristatymą ir pritaikymą Lietuvoje, mokyklų aprūpinimą specialiomis priemonėmis. Centrą įsteigi planuojama jau šių metų pabaigoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min