Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 24d. 09:51

Jaunimas renkasi studijas: vieni – dėl savo ateities, kiti – dėl tėvų svajonių

Studentai
123RF.com nuotr. / Studentai
Lietuvoje trečdalis gyventojų yra įgiję aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, deja, kasmet norinčių studijuoti jaunuolių skaičius mažėja. Be to, pastebima nerimą kelianti tendencija, kad studentų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, ir, netgi baigę studijas, jie neturi būtinų profesinių gebėjimų bei įgūdžių. Pasak sertifikuotos studijų užsienyje specialistės ir „AMES Education“ vadovės Eglės Kesylienės, iš dalies tokią situaciją gali lemti jaunuolių tėvų spaudimas studijuoti bet kokia kaina – net, jeigu pasirinkta specialybė jaunam žmogui visiškai netinka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaip teigia specialistė, ne mažiau svarbu rinktis studijų kryptį, kuri domina, įkvepia ir skatina tobulėti visapusiškai, o ne tik užtikrina ateities pajamas.

Išsimokslinimas svarbesnis tėvams ir geriau besimokantiems

Apie studijas universitete svajoja dažnas abiturientas: Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, 2019 metais studijas universitete pasirinko 35,6 proc. tais metais baigusių abiturientų, kolegijoje – 20,6 proc. Visgi, lyginant su 2018 m., pagrindinį išsilavinimą įgijo 5,8 proc. mažiau jaunų žmonių. Nerimą kelia ir dar viena tendencija. STRATA 2019 m. pavasarį atlikta moksleivių ir tėvų apklausa atskleidė, kad universitetinis išsilavinimas teigiamas asociacijas labiau kelia tėvams nei būsimiems studentams – į šį klausimą teigiamai atsakė 53 proc. apklaustų tėvų, 39 proc. dešimtokų ir 42 proc. dvyliktokų.

„Tai, kad studijuojančių skaičius kasmet mažėja, nebūtinai reiškia švietimo nuvertinimą. Labiau – dabartinių jaunuolių norą „ataušti“ keliaujant ar dirbant, kad vėliau galėtų ramiai pasirinkti būsimos profesijos kelią, nors dažnai dėl tokio apsisprendimo sulaukia nemažai spaudimo iš savo aplinkos. Tiesa, tie, kurie nusprendžia pertraukos nedaryti, spaudimo sulaukia ne mažiau. Nors įvairūs tyrimai ir mano ilgametė patirtis dirbant su jaunais žmonėmis rodo, kad dabartiniam jaunimui tėvai yra autoritetas ir jų patarimai yra svarbesni nei buvo ankstesnei kartai, tai ne visada išeina į naudą.

„Kuo tu nori būti užaugęs“ vaikystėje skamba vienaip, tačiau paauglystėje dažnai šis klausimas įgauna pasyvios agresijos prieskonį ir kitą prasmę – „Mes žinome, kuo tu būsi užaugęs“. Galbūt, dėl profesinės dinastijos tęsimo, galbūt, dėl neįgyvendintų tėvų ambicijų arba noro užtikrinti vaikui ateitį – kad šis pasirinktų brangiai apmokamą profesiją. Ir nesvarbu, kad į medicinos ar teisės studijas stumiamas paauglys geriau piešia nei sprendžia kitų problemas. Tėvams visada patariu – palaikykite savo vaiko entuziazmą ir jo, ne savo, ambicijas – tai ateityje atsipirks su kaupu“, – sako tarptautinių studijų ekspertė E.Kesylienė.

Jos žodžius patvirtina ir anksčiau minėtos apklausos duomenys – daugiau nei pusė apklaustų 10–12 klasių moksleivių teigia, kad jiems svarbu įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau kas septintas aukštojo mokslo būtinybės nesureikšmina. O štai apklausoje dalyvavę mokinių tėvai aukštąjį išsilavinimą laiko svarbesniu – 69 proc. tėvų svarbu, kad jų vaikas įgytų aukštąjį išsilavinimą.

Aukštojo mokslo vertinimas skiriasi ir pagal akademinius pasiekimus – geriausiai besimokantiems moksleiviams svarbiau turėti aukštąjį išsilavinimą negu tiems, kurių akademiniai pasiekimai prastesni (75 proc. aukščiausiais balais besimokančių dvyliktokų svarbu įgyti aukštąjį išsilavinimą, kai tarp besimokančių prastesniais pažymiais (vidurkis 7 balai ir mažiau), tokių yra 31 proc.). Taip pat aukštojo išsilavinimo svarbą labiau akcentuoja moksleiviai iš labiau pasiturinčių šeimų arba tie, kurių bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą.

Universitetas – ne žinių ir būsimų pajamų šaltinis?

„Dar vienas nustebinęs šios apklausos rezultatas – asociacijos, kurias kelia universitetinis išsilavinimas ir studijos universitete. Konkrečiai – paskaitų lankymas, žinios ir geras atlyginimas. Tik 12 proc. dešimtokų ir 13 proc. dvyliktokų pirma mintis, šovusi į galvą apie universitetą – kad ten reikės lankyti paskaitas, tad nenuostabu, kad atitinkamai tik 4 proc. dešimtokų ir 6 proc. dvyliktokų universitetas asocijuojasi su įgytomis žiniomis.

Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Kesylienė
Asmeninio archyvo nuotr./Eglė Kesylienė

Netgi tėvai mąsto panašiai – universiteto įtaką informacijos ir žinių įsisavinimui pripažįsta tik vienas iš dešimties. Ir net tai, kad universitete būsimi studentai neplanuoja lankyti paskaitų, neskatina šio puikaus jaunystės periodo sieti su studentišku gyvenimu – tik 2 proc. moksleivių ir 1 proc. tėvų universitetas asocijuojasi su gerai praleistu laiku. Gaila, nes, mano manymu, bakalauro, o vėliau ir magistro studijos, yra pats įdomiausias akademinis etapas jauno žmogaus gyvenime, kupinas naujos patirties ir atradimų. Tik svarbu įvertinti, kad „gero laiko“ sąvoka turi būti suprasta plačiau nei tik smagūs vakarėliai su bendrakursiais. Mes kalbame apie studentų užklasinės veiklos įvairovę, naujus pomėgius, sportą, socialiai atsakingas veiklas, studentiškas bendruomenes, asociacijas, dalyvavimą konferencijose, jas organizuojant ir skaitant pranešimus, ekspedicijas, tiriamąją veiklą ir pan.“, – sako „AMES Education“ vadovė E.Kesylienė.

Pasak jos, lankydamiesi universitetų organizuojamose atvirų durų dienose, tapdami skirtingų universitetų studentais vienai dienai, dalyvaudami specializuotose tarptautinėse stovyklose (pvz., medicinos, teisės, ekonomikos, IT stovyklose 14-18 m. moksleiviams) jaunuoliai įgauna supratimą, kokie turiningi ir įdomūs bus mokslai apgalvotai pasirinktame universitete.

STRATA apklausos duomenimis, Lietuvos moksleiviai studijas universitete labiausiai sieja su prestižu, mat, anot jų, į universitetą įstoja geriausi ir gabiausi moksleiviai. Tiesa, kad aukštojo mokslo diplomas ateityje garantuos gerą atlyginimą, galvoja tik 8 proc. apklaustų moksleivių ir tėvų.

Paprašyti įvardinti konkrečią vidutinio atlygio sumą, dvyliktokai nurodė norintys po studijų uždirbti 1292 Eur į rankas, dešimtokai nurodė kiek didesnį juos tenkinantį atlygį – vidutiniškai 1353 Eur. Atlyginimo poreikis skiriasi priklausomai nuo planuojamo išsilavinimo: daugiausia – vidutiniškai 2735 Eur – būtų priimtina suma planuojantiems įgyti mokslų daktaro laipsnį, 49 proc. mažiau – 1394 Eur – planuojantiems įgyti magistro laipsnį ir 1204 Eur – bakalauro laipsnį. Neplanuojantys siekti aukštesnio nei vidurinis išsilavinimo dvyliktokai tikėtųsi 1000 Eur atlygio į rankas pirmaisiais metais po mokyklos baigimo.

Paprašyti įvardinti konkrečią vidutinio atlygio sumą, dvyliktokai nurodė norintys po studijų uždirbti 1292 Eur į rankas.

Studijos universitete – jaunuolių, ar jų tėvų pasirinkimas?

Pasak E.Kesylienės, planuojant savo vaikų ateitį ir renkantis, kur jiems studijuoti, svarbu neperlenkti lazdos – turi būti nubrėžta tam tikra riba tarp noro „paspausti“ ir laisvo apsisprendimo. Abi pusės turėtų kalbėtis, diskutuoti, įvertinti vienokio ar kitokio sprendimo pliusus bei minusus. Jeigu jaunas žmogus nežino, ką po mokyklos baigimo nori veikti gyvenime, tėvų patarimai tampa svarbūs, tačiau neturėtų būti kategoriški.

Jos teigimu, į AMES besikreipiančius dėl būsimų studijų patarimo galima suskirstyti į tris kategorijas: tvirtai apsisprendusius, kuriems konsultantas reikalingas galutiniam jo galimybių stojant į konkrečią specialybę patvirtinimui; tuos, kurie dvejoja tarp kelių pasirinkimų (šiems studijų specialistai dažniausiai rekomenduoja „šešėliauti“ norimas profesijas – pvz., atlikti neatlygintiną praktiką pagal norimos veiklos sritį ar dalyvauti specializuotose vasaros stovyklose); ir tie, kurie nežino, ko nori bei kuo galėtų būti.

Tokiu atveju „AMES Education“ specialistai siūlo paprastą sprendimą – studijas rinktis atmetimo būdu, nes svarbiausia, kas jauną žmogų domina, kas jį įkvėptų domėtis, gilintis į studijuojamą sritį ir tobulėti, o ne po universiteto baigimo tikėtinas darbo užmokestis. E.Kesylienė pasufleruoja ir galimą sprendimą neapsisprendusiems – tokiu atveju verta apsvarstyti Šiaurės Amerikos liberaliųjų menų ir mokslų studijų filosofiją (liberal arts studies), kuria remiantis, būsimi studentai gali stoti į pasirinktą universitetą ar kolegiją, neįvardindami fakulteto, programos ar specialybės. Studentai, priimti į universitetą, mokydamiesi ir rinkdamiesi studijų dalykus, susiformuoja specialybę, kuri bus įrašyta jų diplomuose baigus keturių metų studijas. Toks liberalumas renkantis paskaitas sudaro sąlygas įgyti platų universitetinį išsilavinimą ir studijas paverčia labai įdomiu savęs lavinimo bei pažinimo procesu.

„Mūsų praktika AMES rodo, kad tik apie 30 proc. abiturientų tvirtai žino, ką norėtų studijuoti ir veikti savo gyvenime, kiti gi dažniausiai renkasi tai, ką pasirinko jų draugai arba ką primygtinai siūlo tėvai. Dažnai girdžiu sakant – „Nieko tokio, jeigu nepatiks, kur įstosiu – po kelių kursų visada galėsiu studijas mesti. Svarbu kur nors įstoti“. Žinoma, toks kelias galimas, tačiau visada patariu, jeigu įmanoma, prieš imantis žingsnių, gerai įsivertinti savo galimybes ir norus, kad vėliau netektų nusivilti ir prarasti poros metų.

Arba dar blogiau – kad netektų baigti specialybę, kurios žmogus tiesiog negali pakęsti. Be to, netinkamai pasirinkus, ne tik prarandamas laikas, bet ir pinigai – net, jeigu studijos kainuoja nedaug, pragyvenimo išlaidos gali sudaryti ženklią sumą. Studijų konsultantai tam ir yra – kad padėtų suformuoti jaunuolio studijų portfelį kuo išsamesnį bei tikslesnį ir individualizuotų jį pagal konkrečius poreikius bei domėjimosi sritis“, – pataria studijų ekspertė E.Kesylienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

26:55
01:14
01:25

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min