Jau trejus metus skandinaviško ugdymo kryptį įgyvendinanti mokykla „Šiaurės licėjus“ pritaikė esminius suomiško ugdymo elementus – individualų kiekvieno vaiko ugdymą, mokymąsi per turinio integraciją ir patirtinio mokymosi koncepciją – ir rezultatai kalba patys už save. Šiemet rugsėjo pirmąją mokykla savo padalinį atveria ir Kaune, Senamiesčio širdyje – buvusiame Ryšių muziejuje.
Tad kokių kertinių ugdymo principų reikia ieškoti kiekvienoje mokykloje, siekiant, kad vaikas gautų ne tik privalomų žinių, bet ir būtų ugdomi jo bendrieji gebėjimai, kurie bus reikalingi visą gyvenimą: išmokti mokytis savarankiškai, pamėgti skaityti, gebėti kelti asmeninius tikslus?
1 patarimas: pamirškite skambučius ir ilgus vakarus, skirtus namų darbams
Ne tik skandinavai, bet ir kelios kitos Lietuvos mokyklos įrodė, kad veiklas koordinuoti galima ir be skambučio. Vis dėlto skambučio nebuvimas nereiškia, kad vyrauja chaosas.
„Šiaurės licėjuje“ yra veiklų, kurios prasideda visuomet tuo pat metu: ryto žinios, pusryčiai, pietūs, vakarienė. Tačiau veiklos tęsiasi ne nuo skambučio iki skambučio, o taip, kaip vaikams ir mokytojui patogu. Jeigu reikia daugiau laiko užduočiai atlikti, jis suteikiamas, o jei mokytojas mato, kad vaikams būtina pertrauka, ji padaroma nelaukiant nustatyto laiko. Juk vienos veiklos išvargina labiau nei kitos, tad mokytojas, turėdamas sprendimo laisvę, gali pasiekti geriausią rezultatą ir tuo pat metu nenukrypti nuo įprasto su bendruomene sutarto grafiko.
„Vaikai, kurių nepersekioja nuolatinis „paskubėk, paskubėk!“, labiau atsipalaiduoja, įsigilina, nėra verčiami nutraukti veiklos tol, kol jos nebaigė, išmoksta, kad darbą reikia atlikti iki galo. Taigi, vėl grįžtame prie atsakomybės, be kurios jokia laisvė negalėtų egzistuoti“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė.
Tuo metu tai, kad suomių vaikams neužduodami namų darbai, yra mitas. Iš tiesų suomių mokytojai užduoda namų darbų net pradinukams ir ikimokyklinukams! Žinoma, ne kasdien, ir atlikdami juos pastarieji neužtrunka daugiau nei 30 min. Tačiau namų darbai yra ir jie atrodo visai taip pat kaip ir Lietuvoje. Kartais užduotys būna individualios, bet dažniau – standartinės, skirtos visiems mokiniams.
Kai vaikai mokykloje praleidžia visą dieną, jie turi ir saviugdai skirtą laiką, kurio metu savarankiškai ar pasikonsultuodami su klasės draugais bei mokytoju atlieka savo individualias užduotis. Sutikite, matematiką paaiškinti visada geriau sugebės pedagogas, o tėvai mieliau vakaro laiką skirtų šeimai ir bendravimui, o ne namų darbams.
2 patarimas: visa diena obuoliams?
Prieš keliolika metų dauguma tėvų vedė savo atžalą į arčiausiai namų esančią mokyklą. Šiandien švietimo įstaigos vieta pasirinkimo kriterijų sąraše nėra svarbiausia. Vis daugiau dėmesio tėvai skiria rekomendacijoms, mokykloje taikomiems ugdymo metodams, kokybei bei darbo principams ir vertybėms. Tie patys suomiai nepadarė nieko neįprasto – jie tiesiog leido vaikams mokytis taip, kaip reikalauja pati žmogaus prigimtis – per patyrimą.
Turėdami galimybių įvairius dalykus išbandyti praktiškai, atrasti sąsajas su realiu gyvenimu, vaikai lengviau priima naują medžiagą, geriau ją suvokia ir taiko praktiškai.
„Šiaurės licėjuje“ veiklos nėra suskirstytos į atskirus dalykus. Nėra taip, kad iš pradžių mokomės lietuvių kalbos, po to – matematikos ir taip toliau. Jau ne vienerius metus mūsų mokytojai veiklas integruoja. Tai reiškia, kad visą dieną galime kalbėti, tarkime, apie obuolius. Pirmiausia vaikams išdalinami obuoliai; pajutę jų skonį vaikai rašo diktantą apie obuolius, vėliau piešia piešinį, o tada skaičiuoja, koks bus obuolių derlius ar kokiose šalyse auga obelys. O iš kur ir kaip atsirado obuoliai, kaip juos pradėjo auginti žmonės? Galiausiai, kodėl nenuėjus ir nepatikrinus obuolių kainos parduotuvėje – tikroje ar elektroninėje? Kiek veiklų suskaičiuojate?“, – integruoto ugdymosi procesą vaizdžiai paaiškina N. Venskuvienė.
Dalykų integracija ypač svarbi patiems mažiausiems. Štai, pradinukų suvokimas ir mąstymas susideda iš įvairių nesuskaidytų elementų, tad užduočių įvairovė mokomosios medžiagos platumas ir gylis stiprina mokinių motyvaciją, skatina bendradarbiavimą, kūrybiškumą, palengvina informacijos įsiminimą, ugdo kritinį mąstymą.
Tai šiemet bus praktiškai pritaikyta Kaune, mat vaikai priimami ne tik į pirmąją, bet ir į priešmokyklinę „Šiaurės licėjaus“ klases. Taikant tokį visos dienos ugdymo programą galima užtikrinti nuoseklų mokymąsi. Rotušės a. 19 įsikūrusiame Kauno „Šiaurės licėjuje“ diena prasideda nuo 7:30 ir trunka iki 18:30 val.
3 patarimas: leiskite vaikui išspręsti problemą
Galiausiai, nemanykite, kad suomiškais principais veikiančioje mokykloje vaikams yra daug lengviau, jie dirba mažiau ar turi mažiau atsakomybių. Kiekvienas pagal suomišką ugdymo sistemą besimokantis mokinys yra laisvas tiek, kiek yra atsakingas. Mokiniai, būdami laisvi, ne tik prisiima atsakomybę už savo mokymosi rezultatus, bet ir turi mokykloje aiškių pareigų bei atsakomybių. Jos priklauso nuo vaiko amžiaus.
Taip yra ir „Šiaurės licėjuje“. Pavyzdžiui, valgykloje vaikai patys įsideda tiek maisto, kiek nori. Jei nepavyksta, padeda draugas. O jeigu ištinka nelaimė ir sriuba atsiduria ne lėkštėje, bet ant žemės, vaikas pats sutvarko netvarką arba paprašo pagalbos. Tačiau pagalba nėra darbo atlikimas už vaiką – mokytojas gali patarti, kaip būtų geriausia sutvarkyti nelaimės padarinius, o tai padaro pats vaikas. Kiekvienam vaikui labai svarbus yra žinojimas, kad jis gali išspręsti problemą pats. Tai didina motyvaciją kitą kartą padaryti dar geriau.
„Vaikai geriausiai mokosi iš savo patirties, mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų. Įdomus ugdymo procesas ir akademiniai rezultatai eina greta. Vaikų gebėjimams lavinti naudojame siekiamybių laboratorijos, skaitytojų klubo, saviugdos mokymo metodus, kurie skatina vaikų gebėjimą užsibrėžti tikslus ir mokytis pačiam“, – reziumuoja N. Venskuvienė.
O kaip yra jūsų mokykloje?
„Šiaurės licėjuje“ Kaune šiemet kviečiami mokytis priešmokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai. Leidyklos „Šviesa“ iniciatyva įsteigtos mokyklos misija – ne tik ugdyti savimi pasitikinčias ir brandžias asmenybes, bet ir dalintis gerąja patirtimi su kitomis švietimo įstaigomis. Registracija į „Šiaurės licėjų“ vykdoma iki pat rugpjūčio 31 d. e. p. kaunas@siaureslicejus.lt.
