Apie vaiko raidą, tėvų ir vaikų santykius, bendrą laiką bei jo naudą ir svarbą pasakoja psichologė Ramunė Dobrovolskienė bei „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vaiva Čičelytė.
Kas vyksta kai vaikui 3 – 6 metai?
Tai laikas, kuomet vaikas itin aktyviai tyrinėja aplinką, smalsauja bei siekia išbandyti viską. Tuo pačiu, mažylis mokosi būti šalia kitų, suprasti vienokio ar kitokio žmonių elgesio priežastis, pats suprantamai išreikšti bei įvardinti savo emocijas.
Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai gebėjimai bei bendrosios kompetencijos. „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vaiva Čičelytė išskiria keletą, itin svarbių, ankstyvajame amžiuje besiformuojančių kompetencijų, kurios vaikui pravers ne tik mokantis mokykloje, bet ir kasdienėse situacijose ateityje.
- Socialinė kompetencija. Tai gebėjimas sugyventi bei būti darnoje su kitais, prisitaikyti įvairiose situacijose bei socialiniuose kontekstuose (darželis, mokykla, šeima), konstruktyviai spręsti konfliktus ir gerai jaustis kitų žmonių tarpe.
- Sveikatos saugojimo kompetencija. Svarbu, jog vaikas būtų aktyvus ir judrus, o prireikus gebėtų sukaupti dėmesį, valdyti ir jausti savo kūną, atlikdamas įvairius pratimus. Taip pat, vaikui suvokiant sporto bei sveiko maisto naudą, formuojasi jo nuostatos bei įpročiai.
- Pažinimo kompetencija. Besidomintis, tyrinėjantis ir pasaulį atrandantis vaikas – gebantis kritiškai mąstyti, sutelkti dėmesį, samprotauti, suvokti ir įsiminti bei spręsti problemas žmogus.
- Komunikavimo kompetencija. Pirmiausia, tai gebėjimas identifikuoti bei aiškiai reikšti savo emocijas ir mintis, taip pat – suprasti kitus. Greta, tai skaitymo, rašymo, o svarbiausia, suvokimo įgūdžiai.
- Meninė kompetencija. Gebėjimas suvokti bei interpretuoti įvairias meno sritis (šokis, muzika, vaidyba, dailė) svarbus vaiko intelekto raidai, estetikos supratimui bei, žinoma, jo kūrybiškumui.
Koks turėtų būti tėvų vaidmuo šiuo laikotarpiu?
Psichologės Ramunės Dobrovolskienės teigimu, nors ugdymas darželyje ir mokykloje apima daug gyvenimiškų sričių ir kartais konkuruoja su tėvų funkcijomis, vis tiek mamos ir tėčio meilės, dėmesio, šilumos bei laiko, praleisto kartu, nepakeis.
Todėl ritualai ir laisvalaikis namuose vaikui formuoja vienybės ir priklausymo šeimai jausmą, supratimą, kad jis yra mylimas ne tik žodžiais ar žaislais, bet ir dėmesiu. Tai gali būti tokie įprasti momentai kai visa šeima susėda vakarienės, žaidžia nuotaikingus žaidimus, skaito arba vaidina pasaką, dainuoja daineles prieš miegą.
Tuo pačiu, kartu leidžiant laiką, ugdomos visos, anksčiau minėtos, kompetencijos. Vaikystės patirtis yra pamatas tolesnei vaiko raidai, o tėvų vaidmuo čia atlieka solo partiją. Svarbu nepamiršti, jog Jūs, tėvai - pats pirmasis atsiradęs ir bene didžiausias autoritetas vaiko gyvenime. Taigi, Jūs esate nuolat stebimi bei kopijuojami.
„Šiandien, kai kasdien skubame, esame rūpesčių ir darbų sraute, lengva praleisti šį asmenybės raidai svarbų laikotarpį galvojant, kad "leisime" jam susiformuoti vėliau, nors vėliau jo gali ir nebūti. Todėl svarbu įsiklausyti į vaiko norus bei poreikius čia ir dabar. Svarbu kantriai būti šalia, leisti išmokti paprašyti pagalbos, ugdyti kantrybę pačiam sau ir vaikui“ – pastebi R.Dobrovolskienė.
Žaisdami mokykite savarankiškumo
„Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė V. Čičelytė pasakoja, jog svarbu suvokti, kad vaikas daug ką gali padaryti pats. Tai pats geriausias laikas mokytis savarankiškumo bei atsakomybės: padėti tėvams namuose prižiūrėti aplinką, susitvarkyti savo daiktus, tausoti kitų daiktus bei pasirūpinti savimi.
Neretai, suaugusieji, matydami netvarkingą vaiko kambarį, skuba jį tvarkyti patys. Tačiau reikėtų tai padaryti kartu su vaiku, paverčiant tvarkymąsi žaidimu. Po darbų nepamirškite vaiko pagirti ir paskatinti.
Išeinant iš namų, leiskite mažajam pačiam susirasti savo rūbelius, apsirengti, apsiauti batus. Nors tai ir užtruks ilgiau, tačiau vaikas išmoks, jog visi daiktai turi savo vietą.
Turėdami laisvo laiko, kartu išsirinkite, ką norėtumėte valgyti vakarienei ar kokį kalėdinį papuošimą pasigaminti namams. Pasidarę sąrašą produktų ar priemonių, kartu vykite į parduotuvę, leiskite vaikui rinkti produktus, patikrinti ar turite viską, ko reikia.
Gaminant leiskite kuo daugiau visko atlikti pačiam – vaikai geriausiai įsimena mokydamiesi per patirtį. Įtraukite jį į visą procesą nuo pat pradžios iki galo – indų plovimo arba darbo vietos sutvarkymo.
Eigoje svarbu atsakyti į visus vaikui rūpimus klausimus jam suprantama kalba, kalbėtis su juo apie patį procesą ir rezultatą. Jei vaikas dažnai girdės „nežinau“, „neturiu laiko“, „paskui“- tiesiog supras, kad būti smalsiu - gėda, kad geriau nebandyti kažką daryti pačiam, nes bus „ne taip“, „negerai“. Juk vaikui, kaip ir, beje, suaugusiajam, norisi išvengti kaltės jausmo, - teigia psichologė R.Dobrovolskienė.
Parodykite, koks įdomus yra pasaulis
„Drąsiai kalbėkite su vaiku įvairiausiomis temomis, kuo dažniau uždavinėkite klausimus, taip skatinsite vaiką samprotauti bei lavinsite jo mąstyseną. Visuomet išklausykite iki galo, tik paskui komentuokite. Skatinkite vaiką reikšti savo nuomonę, analizuoti situacijas bei ieškoti atsakymų.
Leiskite laiką su vaiku kuo įvairesnėje aplinkoje: ne tik namuose žaidžiant žaidimus, bet ir vaikščiokite su juo į renginius, gamtoje. Vaikai išmoks bendrauti su kitais, įvairaus amžiaus, žmonėmis.
Taip pat, stebėdami įvairią, kintančią aplinką, mokysis, kaip dera elgtis vienu ar kitu atveju. Šiuo amžiaus periodu vaikams ypač svarbu matyti tikrą pasaulį - leiskite jam paliesti, užuosti, apžiūrėti, svarbiausia – neskubinkite vaiko.
Drąsiai kalbėkite su vaiku įvairiausiomis temomis, kuo dažniau uždavinėkite klausimus, taip skatinsite vaiką samprotauti bei lavinsite jo mąstyseną.
Drąsiai kalbėkite su vaiku įvairiausiomis temomis, kuo dažniau uždavinėkite klausimus, taip skatinsite vaiką samprotauti bei lavinsite jo mąstyseną.
Tokiu būdu sužadinsite vaiko smalsumą, norą pažinti, nebijoti kintančios aplinkos bei naujovių. Būdamas neįprastoje aplinkoje vaikas pratinsis suprasti socialinio gyvenimo taisykles, mokysis jų laikytis“, – pataria Vaiva Čičelytė.
Leiskite vaikui būti „gyvu veikėju“
Pasak V. Čičelytės, šio amžiaus vaikai labai mėgsta prisiimti įvairius vaidmenis, įsijausti į situaciją, fantazuoti. Realią situaciją paverskite žaidimu ir leiskite vaikui improvizuoti, vaidinti bei tyrinėti. Sudarykite sąlygas būti vis kitame vaidmenyje. Po to, klausimais skatinkite apmąstyti, kas buvo, ką jautė, pagalvoti, kodėl taip buvo.
Leiskite jam bandyti kuo daugiau įvairių veiklų, pabūti kuo skirtingesniuose veikėjuose. Vaikas, kurdamas vaidmenį, lavins savo kūrybiškumą, mokysis konstruoti sakinius, ieškos įvairių skirtingų (mimikos, balso tono ir pan.) išraiškos būdų. Tegul vaikai patys sugalvoja, kaip, kokias priemones panaudojant, galima atlikti tam tikrą vaidmenį.
Psichologė R.Dobrovolskienė pataria, kad laukdami švenčių ir besiruošdami joms nepamirštumėte, jog leisdami laisvalaikį su tėvais, vaikai džiaugiasi bendryste ir sprendžia daugybę gyvenimiškų uždavinių, o tai padeda suprasti tėvų vaidmenį savo gyvenime.
Jie žaidžia, džiaugiasi, pyksta, liūdi, zirzia ir vėl džiaugiasi. Tai, kaip įvairiose situacijose reaguoja tėvai, formuoja santykius šeimoje. Leidžiant laisvalaikį su vaikais tėvams svarbu prisiminti, kad jie visada vaikų akivaizdoje yra tėvų vaidmenyje ir savo pavyzdžiu labiausiai ugdo vaikus.
