Visa tai sukėlė daug diskusijų apie mokyklų programas: kaip reikėtų jas keisti, kad jos būtų efektyvesnės.
„Visų pirma, turime žinoti, kodėl tai darome. Turime žinoti, kas tada būtų kitaip. Yra daugiau klausimų negu atsakymų, tiesiog, pailginus mokslo metus dviem savaitėms, viso labo, dviem savaitėmis ilgiau truks mokslo metai“, – sako edukologė Austėja Landsbergienė.
Čia svarbu programos turinys, kaip yra dirbama, ko siekiame ir kokius tikslus turi mokytojai, ne tik vaikai, – tikina edukologė.
Jos teigimu, svarbu kalbėti apie daugiau dalykų: kas vyks per tas dvi savaites. „Čia svarbu programos turinys, kaip yra dirbama, ko siekiame ir kokius tikslus turi mokytojai, ne tik vaikai“, – tikina edukologė.
Savo ruožtu Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tvirtina, kad mokiniai mokykloje būti turėtų bent mėnesiu ilgiau.
„Mūsų pasiekimai neblizga. Kai nesimokoma, sunku įsivaizduoti, kad kažkas keistųsi. Kitas momentas – darome didžiulę trijų mėnesių pertrauką, tai – didelė žala kiekvienam mokiniui. Labai sunku po tokios pertraukos grįžti ir pradėti viską daryti iš naujo“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius.
Jis nurodo, kad daugelyje Europos šalių, tarp jų – kaimyninėje Lenkijoje, mokiniai mokosi iki liepos 1 dienos. „Tai net ne diskusijų objektas, jeigu valstybė yra profesionali, ji turi profesionalius pedagogus, turi profesionalius specialistus, tiesiog pasako, kad turi būti tokie metai, ir viskas“, – mano S.Jurkevičius.
Švietimo viceministras Gražvydas Kazakevičius primena, kad anksčiau mokslo metai Lietuvoje truko net 39 savaites: „Šiuo veiksmu net nedarome naujo pokyčio, o grįžtame į tam tikrus dalykus, kuriuos turėjome.“
