Kas slypi už šimtukų? Klaipėdos licėjaus mokytojos atskleidžia aukštų rezultatų formulę

Šimtukai matomi rezultatų lentelėse, tačiau tai, kas juos iš tiesų lemia, dažniausiai lieka už klasės durų. Aukščiausi įvertinimai subręsta ne per paskutinius mėnesius prieš egzaminą – jų pagrindai kuriami metų metus. Klaipėdos licėjaus mokytojos pasakoja, kaip atrodo šis kelias, ir kodėl tikroji mokinio sėkmė ne visada telpa į 100 balų.

Keturi chemijos šimtukai: sėkmė, auginta ne vienus metus

Klaipėdos licėjaus chemijos mokytojos ekspertės Sandros Stimburienės mokinių rezultatai šiemet išskirtiniai: iš aštuonių nacionalinės programos mokinių, laikiusių chemijos valstybinį brandos egzaminą, net keturi gavo po 100 balų, o bendras jų rezultatų vidurkis siekė 97,63 balo.

Pasak mokytojos, tokie pasiekimai nėra nei sėkmingo atsitiktinumo, nei paskutinių pasirengimo egzaminui mėnesių rezultatas. Tvirti chemijos pagrindai formuojami ne vienerius metus, todėl aukščiausius įvertinimus lemia nuolatinis darbas, mokinio atsakomybė ir gebėjimas savarankiškai mokytis.

Klaipėdos licėjaus nuotr./Jūratė Gedminienė

S. Stimburienė pabrėžia, kad aukštų rezultatų chemijoje neįmanoma pasiekti kryptingai mokytis pradėjus tik paskutiniais metais. Mokytojo vaidmuo šiame procese – ne tik perteikti dalyko žinias, bet ir padėti mokiniui suprasti, ko iš jo tikimasi, parodyti, kaip mokytis, bei sukurti aplinką, kurioje jis nebijotų klausti, klysti ir ieškoti atsakymų.

Dirbdama pagal Tarptautinio bakalaureato (TB) programą S. Stimburienė pastebi, kad joje ypač daug dėmesio skiriama mokinio savarankiškumui ir atsakomybei. Mokinys pats planuoja mokymąsi, domisi, skaito ir prisiima atsakomybę už rezultatą, o mokytojas tampa jo mokymosi proceso vedliu.

Šią patirtį pedagogė pritaiko ir dirbdama pagal nacionalinę programą. TB mokomoji medžiaga, užduotys ir metodai padeda mokiniams sudėtingus dalykus ne tik išmokti, bet ir geriau suprasti bei pritaikyti praktiškai.

Du iš vienuolikos: biologijos sėkmę augina tvirti pagrindai

Iš vienuolikos biologijos šimtukų Lietuvoje – du Klaipėdos licėjuje, mokinių biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatų vidurkis šiemet siekė 91,6 balo. Šis pasiekimas ypač išsiskiria nacionaliniu mastu: visoje Lietuvoje aukščiausią įvertinimą gavo vos vienuolika mokinių, o egzamino neišlaikė apie 15 proc. jį laikiusiųjų.

Biologijos mokytojos ekspertės Ingridos Rimkienės teigimu, egzaminas sudėtingas dėl plačios kurso apimties, todėl paskutinę akimirką perskaitytos medžiagos geram rezultatui nepakanka. Reikia laiko ne tik žinioms įgyti, bet ir joms įtvirtinti bei praktiškai pritaikyti.

„Manau, jog prie šių metų egzaminių rezultatų prisidėjo ir požiūris, kad biologijos egzaminas yra lengvas – perskaitysiu prieš egzaminą ir išlaikysiu. Deja, taip nėra. Norint pasiekti gerą rezultatą, reikia ruoštis nuosekliai“, – sako I. Rimkienė.

Klaipėdos licėjaus nuotr./Rasa Karapetian

Pasak mokytojos, mokinio santykis su biologija ir motyvacija formuojami gerokai anksčiau nei baigiamosiose klasėse. 5–8 klasėse kuriami dalyko pagrindai, o nuo 9 klasės mokiniai gali rinktis biomedicinos kryptį ir biologiją bei chemiją mokytis pagilintai. Tai leidžia anksčiau išbandyti pasirinktą sritį, įvertinti, ar ji mokiniui tinka, ir vyresnėse klasėse tikslingai rengtis egzaminams.

Prie mokinių pasirengimo prisideda ir ilgametė I. Rimkienės patirtis – 19 metų ji dirbo valstybinių biologijos brandos egzaminų vertintoja, todėl gerai žino egzamino reikalavimus ir tai, ko tikimasi iš mokinio. Vis dėlto pedagogė pabrėžia, kad vien sukauptos patirties nepakanka: mokytojas taip pat turi nuolat mokytis ir sekti programų bei vertinimo pokyčius.

Nacionalinės programos pamokose praverčia ir TB patirtis. Šios programos biologijos kursas yra platesnis ir gilesnis, jame daugiau dėmesio skiriama savarankiškam darbui, tyrimams bei praktiniam žinių taikymui. TB mokomąją medžiagą, užduotis ir metodus I. Rimkienė pritaiko ir nacionalinės programos mokiniams.

„TB egzaminai yra ramesni – ko mokaisi, to tavęs ir klausia. Mokinys žino, ko iš jo tikimasi, o vertinimo instrukcija yra aiški ir stabili“, – programų skirtumą apibūdina I. Rimkienė.

Daugiau kaip 80 balų: matematikoje svarbu nebijoti klysti

Nors Klaipėdos licėjus mokinių neatsirenka pagal jų akademinius pasiekimus, abiturientų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų vidurkis jau daugelį metų viršija 80 balų. Šiemet matematikos egzaminui nacionalinės programos mokinius rengė mokytojos ekspertės Rasa Karapetian ir Jūratė Gedminienė. Bendras jų parengtų mokinių rezultatų vidurkis siekė 81,83 balo.

Licėjuje 14 metų dirbančios R. Karapetian teigimu, svarbus ne tik bendras rezultatas, bet ir kiekvieno mokinio pažanga.

„Labiausiai džiaugiamės tada, kai pavyksta motyvuoti mokinį, kuriam matematika sekasi sunkiau, ir padėti jam pasiekti daugiau, nei jis pats iš savęs tikėjosi. Tai ir parodo, kad rezultatą lemia ne tik gabumai, bet ir užsispyrimas bei atsakingas darbas“, – sako mokytoja.

Licėjuje atsižvelgiama į skirtingus mokinių poreikius: vieniems rengiamos konsultacijos, o norintiems mokytis giliau sudaromos papildomos galimybės. Svarbus ir pasitikėjimu grįstas mokytojo bei mokinio ryšys, padedantis nesėkmę vertinti ne kaip priežastį pasiduoti, o kaip galimybę suprasti klaidas ir bandyti dar kartą.

R. Karapetian pabrėžia, kad nuolat mokytis turi ir pats mokytojas – analizuoti besikeičiančias egzaminų užduotis, ieškoti naujų mokymo būdų bei pasitelkti TB programos patirtį ir technologijas. Vis dėlto galutinis rezultatas priklauso ir nuo mokinio pastangų, atsakomybės bei drąsos klysti.

Tarptautinio bakalaureato patirtis – stiprybė ir nacionalinei programai

Klaipėdos licėjaus TB abiturientų egzaminų rezultatų vidurkis jau penkerius metus iš eilės viršija pasaulinį šios programos vidurkį. Licėjus yra pirmoji ir vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje nuo 1 iki 12 klasės įgyvendinamos tiek nacionalinė, tiek TB programos. Tai leidžia vienoje ugdymo sistemoje sukauptą patirtį pritaikyti ir kitoje.

Ilgametę darbo nacionalinėje ugdymo sistemoje patirtį turinti J. Gedminienė TB programą vertina kaip profesinio augimo galimybę. Dirbdama pagal abi programas, ji mato ne jų konkurenciją, o galimybę derinti stipriausius skirtingų ugdymo sistemų elementus.

„TB patirtis suteikia daugiau galimybių paįvairinti ir nacionalinės programos mokymą – galima pasitelkti kitokio tipo užduotis, jų idėjas ir metodus“, – teigia mokytoja.

TB programoje daug dėmesio skiriama savarankiškumui: mokiniai mokosi analizuoti medžiagą, susieti žinias, argumentuoti ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Šiuos principus J. Gedminienė taiko ir rengdama nacionalinės programos mokinius. Pasak mokytojos, prie bendro aukšto matematikos egzamino rezultato prisidėjo kitokio pobūdžio užduotys, nuoseklus temų siejimas ir savarankiško mokymosi skatinimas.

Šimtukai prasideda ne dvyliktoje klasėje

Klaipėdos licėjuje egzaminų rezultatai vertinami kaip platesnio ugdymo proceso dalis. Mokyklos strategijos tikslas – padėti kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos, atsižvelgiant į jo gebėjimus, poreikius ir individualų starto tašką.

„Kiekvieno vaiko sėkmė mums nėra deklaracija. Tai nuoseklus kelias: mokinys pirmiausia mokosi pagal savo galimybes, atrasdamas stiprybes geriau pažįsta save, o vėliau sąmoningai renkasi labiausiai jo gebėjimus, interesus ir ateities planus atitinkančią kryptį“, – sako Klaipėdos licėjaus valdybos pirmininkė ir ugdymo vadovė dr. Regina Kontautienė.

Šis kelias Klaipėdos licėjuje prasideda nuo ikimokyklinio ugdymo ir nuosekliai tęsiasi iki pat gimnazijos baigimo. Skirtingų pakopų mokytojai bendradarbiauja, kad kiekvienais metais įgytos žinios ir gebėjimai taptų pagrindu tolesniam mokymuisi.

Nuo 9 klasės mokiniai gali rinktis vieną iš papildomų mokslo krypties programų – biomedicinos, inžinerijos, visuomenės mokslų, menų ar kitą. Pasirinktai sričiai svarbių dalykų mokomasi pagilintai, todėl mokinys gali geriau pažinti savo stiprybes ir iš anksto kryptingai ruoštis būsimiems egzaminams.

R. Kontautienės teigimu, būtent toks nuoseklus ugdymo kelias lemia, kad aukšti balai tampa ne atsitiktiniu pasiekimu, o ilgalaikio ir vientiso ugdymo rezultatu.