Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 27d. 09:10

Klimato kaita svarbi ne tik Gretai Thunberg, bet ir Lietuvos moksleiviams

Pasaulinio jaunimo streikas dėl klimato kaitos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pasaulinio jaunimo streikas dėl klimato kaitos

2018 metais vasarą pasaulis išgirdo Gretos Thunberg vardą. Iki tol niekam nežinoma paauglė iš Stokholmo tapo aplinkosaugos problemų vėliavneše – jos pradėta kova dėl klimato kaitos stabdymo pasklido po visus žemynus.

Kartu su Greta vis daugiau moksleivių įvairiais būdais siekia sustabdyti tai, į ką pasaulio galingieji ilgą laiką žvelgė pro pirštus – klimato kaitą. Įvairių iniciatyvų kyla ir Lietuvoje – kad mūsų šalies moksleiviai neabejingi šiai temai rodo ir aktyvus jų įsitraukimas į aplinkosaugos problemas aktualizuojančius projektus.

Lietuva – aktyvi programos dalyvė

Prieš 15 metų gimusi tarptautinė programa „eTwinning“ skirta viso pasaulio mokykloms. Kalbant paprastai, tai – platforma mokytojams, direktoriams, bibliotekininkams ir kitiems švietimo srities atstovams, dirbantiems mokykloje vienoje iš Europos šalių. Bendradarbiaudami ir kurdami bendrus projektus įvairių šalių mokyklų atstovai susijungia į didelę globalią bendruomenę, kurioje dalinasi patirtimi, keičiasi nuomonėmis, kartu įgyvendina užsibrėžtus tikslus.

Įvairių šalių mokyklų atstovai susijungia į didelę globalią bendruomenę, kartu įgyvendina užsibrėžtus tikslus.

Programa prasidėjo 2005 metais kaip pagrindinė Europos Komisijos programos „eLearning“ dalis, o nuo 2014 metų „eTwinning“ įsitvirtino Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programoje „Erasmus+“. Lietuvos mokyklos yra aktyviai įsitraukusios į programos „eTwinning“ projektus. Kai kurie pedagogai juose dalyvauja jau 15 metų, kiti prisijungė vėliau. Tačiau tiek vieni, tiek kiti vienu balsu tvirtina, jog galimybė kurti tarptautinius projektus su kitų šalių mokyklų bendruomenėmis suteikia neįkainojamų progų mokytis ir augti visomis prasmėmis.

Apie tai, kokias patirtis dalyvaudami „eTwinning“ programoje gavo jie patys ir projektus kūrę moksleiviai, pasakoja keleto mokyklų atstovai. Jų sėkmės istorijos – geriausias įrodymas, kodėl tokie projektai būtini, norint ugdyti atsakingus ir tvariai aplinkai jautrius vaikus.

Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Vaikų kurti plakatai
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Vaikų kurti plakatai

Moksleiviams nesunku „parduoti“ įdomią idėją

2020 m. programos „eTwinning“ tema yra aplinkosauga ir klimato kaita. Ji sudomino nemažai Lietuvoje veikiančių mokyklų, kartu su partneriais užsienyje – įvairių šalių mokyklomis, sukūrusių įvairių aplinkosaugos problemas analizuojančių ir aktualizuojančių projektų. Viena jų – Alytaus Dzūkijos mokykla.

Joje dirbančios mokytojos Eugenijos Krasauskienės ir moksleivių projektas „Sustainable Christmas Cheer“ (liet. „Tvarus kalėdinis džiaugsmas“) programos „eTwinning“ nacionaliniame konkurse šiemet temoje „Klimato kaita ir aplinkosaugos problemos“ laimėjo pirmąją vietą.

Švietimo mainų paramos fondo nuotr./Mokytoja Eugenija Krasauskienė
Švietimo mainų paramos fondo nuotr./Mokytoja Eugenija Krasauskienė

E.Krasauskienę galima vadinti programos „eTwinning“ senbuve – joje ji dalyvauja jau 15 metų. „Į ją mane atvedė ir paskatino dalyvauti mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė, kuri yra „eTwinning“ programos ambasadorė Lietuvoje“, – prisiminė pedagogė. Per daug metų kartu su moksleiviais E.Krasauskienė yra įgyvendinusi daugiau nei 10 įvairių „eTwinning“ projektų, kurie buvo įvertinti. Projektų trukmė buvo skirtinga: nuo vienerių mokslo metų iki poros savaičių, skyrėsi ir jų temos.

„Praėjusiais mokslo metais norėjau vykdyti trumpą projektą, kuris būtų naudingas tiek mokytojams, tiek mokiniams bei mokyklai. Tačiau po dalyvavimo tarptautiniame seminare Airijoje „From Virtual to Reality: Moving from eTwinning to Erasmus+ in Schools“, kurio metu susipažinau su keletu kolegų iš kitų šalių, kartu nusprendėme kurti kalėdinį projektą, paliečiant ypač aktualią aplinkosaugos temą“, – pasakojo E.Krasauskienė. Pasak jos, kiekvienos šalies mokyklos ruošė elektroninius plakatus apie tvarias Kalėdas, o informacija dalijosi „Twinspace“ erdvėje.

„Mokiniai gamino draugiškus aplinkai kalėdinius atvirukus, siuntė paštu į visas šalių partnerių mokyklas. Lygiagrečiai vyko projekto sklaida mokyklose: buvo paruošti stendai, informacija dalijomės ir socialiniuose tinkluose. Taip pat gaminome aplinkai draugiškas kalėdines dekoracijas, kuriomis puošėme mokyklas. Kiekviena šalis pristatė tvarių kalėdinių dekoracijų „Top 5“. „Twinboard“ sienoje vyko balsavimas, kurio metu buvo išrinktas gražiausių kalėdinių dekoracijų penketukas. Be to, „Twinboard“ bendroje sienoje mokiniai pristatė savo kalėdinius tausojančius įsipareigojimus, kuriuos vykdė atostogų metu.

Projekto metu taip pat darėme virtualią konferenciją tarp Švedijos ir Lietuvos mokinių, kurioje dalijomės tvarumo idėjomis, mintimis apie klimato kaitą. Moksleiviai taip pat paruošė vaizdo ir garso įrašus, kuriuose dalinosi savo įžvalgomis. Galiausiai buvo sukurtas galutinis bendras produktas – elektroninė knyga“, – apie projektą pasakojo Alytaus Dzūkijos mokyklos atstovė.

Paklausta apie tai, kokią naudą mokyklos bendruomenei davė dalyvavimas projekte, pedagogė pirmiausia pasidžiaugė, kad moksleiviai galėjo švęsti Kalėdas labiau tausodami aplinką. Be to, projekto metu visi galėjo ne tik pamąstyti, išsakyti, išgirsti, kūrybiškai pristatyti savo idėjas, bet ir atlikti tam tikrus realius veiksmus, kad nuo šiol gyventų tvariau.

„Projekto dalyviai įgijo patirties bendraudami ir bendradarbiaudami su užsienio partneriais, išmoko vertinti ir įsivertinti. Projekto vykdymo rezultatai buvo nuolat pristatomi mokyklose tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai. Kurdami, pristatydami bei vertindami projekto darbus, bendraudami „Twinspace“ erdvėje, mokiniai pagerino anglų kalbos žinias, išmoko dirbti „Twinspace“ erdvėje bei naudoti tokius IKT įrankius (pvz., Postermywall, Padlet, Bookcreator ir kt.)“, – apie keleriopą naudą pasakojo didelę patirtį turinti „eTwinning“ programos dalyvė.

Ji neslėpė, jog šis projektas buvo nemažas iššūkis – per trumpą laiką reikėjo nuveikti daug darbų, kai kuriems jų teko skirti ir dalį žiemos atostogų. Tačiau smagiausia, anot pašnekovės, kad moksleiviai aktyviai ir nuoširdžiai įsitraukė: „Jiems tema iš karto labai patiko, nes projektas buvo apie linksmas ir tvarias Kalėdas. Žinoma, mokiniai jau buvo susipažinę su aplinkosaugos tema, tačiau projekto dėka tikrai pagilino žinias“, – sakė mokytoja.

Pradinukai įvertino: užsiaugintų daržovių sriuba skanesnė

Kad tarptautiniai projektai ir aplinkosaugos tema nėra skirti tik vyresniems moksleiviams, puikiai įrodo ir Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos 2-4 klasių moksleivių ir mokytojos Rasos Januškevičienės projektas „Keep your footprint low and make the earth grow“ (liet. „Netrikdyk žemės, leisk jai klestėti“).

„Projekte, kurį sugalvojome patys, klimato kaitos ir aplinkosaugos temą stengėmės paversti patrauklia ir suprantama 8-10 metų vaikams. Dėl to pasirinkome kryptį – vaisius ir daržoves. Norėjome atkreipti vaikų dėmesį, iš kokių šalių pas mus atkeliauja tie vaisiai ir daržovės. Darėme įvairius tyrimus: pvz., vaikai ėjo į prekybos centrus ir vėliau kartu su mokytojais kūrė žemėlapius, kuriuose matėsi, kiek kilometrų konkreti daržovė nukeliavo. Taip pat su vaikais aiškinomės, kaip ilgas daržovių ir vaisių kelias susijęs su klimato kaita. T.y. kad daržovės ir vaisiai iš kitų šalių iki mūsų keliauja laivais, lėktuvais, įvairiomis mašinomis, kurie į aplinką išmeta didelius kiekius CO2. Tikslas buvo paskatinti rinktis lietuviškas daržoves ir vaisius, kurie atkeliauja iš artimesnio ūkio ir yra mažiau užteršti cheminėmis medžiagomis“, – pasakojo pradinių klasių mokytoja.

Su vaikais aiškinomės, kaip ilgas daržovių ir vaisių kelias susijęs su klimato kaita.

Projekto metu vaikai taip pat lankėsi pas Lietuvos ūkininkus, pamokas jiems vedė dietologai. „Pavyko įpinti labai daug temų, kurios nebūtinai tiesiogiai, bet vis dėlto susijusios su mūsų visų atsakomybe ir indėliu į aplinkosaugą“, – sakė pedagogė. Paklausta, ar nebuvo sunku sudominti pradinukus projekto temomis, ji užtikrino, jog tikrai ne. Priešingai – vaikai labai aktyviai įsitraukė į visas veiklas.

Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Pradinukai augino pievagrybius
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Pradinukai augino pievagrybius
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Pačių vaikų gaminta daržovių sriuba
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos nuotr./Pačių vaikų gaminta daržovių sriuba

„Pavyzdžiui, vaikai augino pievagrybius. O vėliau, susitarę su mokyklos virtuvės darbuotojais, galėjo išsivirti sriubos iš savo užaugintų grybų ir pirktinių. Visi sutiko, kad skanesnė ta, kuri buvo pagaminta iš jų užaugintų grybų. Be to, įdomu buvo stebėti, kaip keitėsi jų nuomonė. Jei pradžioje, klausiant, kas valgo ir mėgsta pievagrybius, mėgstančių buvo mažuma, tai po eksperimento – grybų auginimo ir savarankiško sriubos virimo – mėgstančių juos skaičius padidėjo“, – apie projekto sėkmę pasakojo R.Januškevičienė.

Kartu su šios mokyklos pradinukais projekte dalyvavo ir penki partneriai – skirtingų miestų mokyklos iš Turkijos, Austrijos, Airijos, Velso ir Lietuvos. Jis truko dvejus metus.

Paklausta, kodėl tokie projektai yra svarbūs mokyklų bendruomenėms, pedagogė buvo atvira: vaikams labiausiai įstringa tie dalykai, kuriuos jie patys patiria – pamato savo akimis, padaro savo rankomis.

„Mūsų projektas įtraukė ne tik pedagogus, moksleivius, bet ir tėvus. Jie dalyvavo degustacinėse popietėse, kuriose buvo patiekalai iš daržovių ir vaisių. Vaikai juos pristatė, o paskui kartu su tėvais ragavo. Sakoma, kad vaikas neišmoks rašyti, jeigu mokytojas lentoje rašys raides. Jam pačiam tai reikia daryti. Ši mintis tinka ir apibendrinant mūsų projekto esmę“, – sakė pašnekovė, pasiryžusi tęsti dalyvavimą „eTwinning“ programoje.

Vaikas neišmoks rašyti, jeigu lentoje rašys raides mokytojas. Jam pačiam reikia tai daryti. Ši mintis tinka ir apibendrinant mūsų projekto esmę.

Projekto idėją padiktavo šiukšlės miške

Dar viena programos „eTwinning“ ambasadorė – Telšių „Germanto“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja Giedrė Raudonienė įsitikinusi: aplinkosaugos tema yra visur aplink mus. Todėl jai nebuvo sudėtinga rasti idėją naujam projektui „Be eco friendly, eTwinner“ (liet. „Būk draugiškas aplinkai, eTwinner“). Pasak pedagogės, jo idėja kilo vaikštant mišku, kuriame akis badė šiukšlės. Pradėjusi galvoti, jog ši problema nėra vien Lietuvos ir gavusi patvirtinimą savo mintims iš kitų šalių pedagogų, dalyvaujančių programoje „eTwinning“, G.Raudonienė inicijavo šį projektą.

„Esu tikra, kad situaciją pakeisti gali tik vaikai, kurie dabar auga. O šviesti juos reikia per projektus. Kai jie skleis teisingas idėjas tėvams, galbūt net sugėdins juos, situacija keisis“, – sakė mokytoja. Projekto idėja iš karto susidomėjo kolegė iš Serbijos – su ja G.Raudonienė ir sukūrė projektą. Vėliau prie projekto prisijungė dar daugiau nei 20 pedagogų iš skirtingų Europos Sąjungos šalių.

Situaciją pakeisti gali tik vaikai, kurie dabar auga. O šviesti juos reikia per projektus.

Projekto akcentas buvo miškas ir jame vykstantys procesai: pradedant šiukšlėmis, baigiant nelegaliu kirtimu ir pan.

„Projekto metu Alytuje kaip tik degė miškas. Todėl šiame mieste dirbanti mokytoja, kuri su savo mokiniais taip pat dalyvavo projekte, turėjo progą padiskutuoti su tuo susijusiais klausimais“, – pasakojo „eTwinning“ programos ambasadorė.

Į su miškais susijusias problemas projekte dalyvavę moksleiviai žiūrėjo trimis pjūviais: tai, kas yra arčiausiai – prie mokyklos, namų; mieste ar šalyje bei tai, kas vyksta pasaulyje. Jie patys galėjo pasirinkti problemą ir jos sprendimo būdą.

„Vieni rinko šiukšles, kiti kūrė plakatus, treti sodino medelius – visos šios kampanijos buvo pasirinktos savarankiškai“, – kalbėjo pedagogė. Visas procesas ir rezultatai buvo nuosekliai dokumentuojami – galiausiai sudėti į bendrą knygą.

Telšių „Germanto“ progimnazijos nuotr./Vienas iš projekto etapų – projekto pavadinimas gyvai
Telšių „Germanto“ progimnazijos nuotr./Vienas iš projekto etapų – projekto pavadinimas gyvai

Be šių kampanijų, moksleiviai ruošė ekologiškus sveikinimus Šv. Kalėdų proga (pasirinko virtualų sveikinimą), taip pat iš įvairių perdirbamų medžiagų kūrė maišelius – į šį procesą įsijungė net ir darželių bendruomenės. Projekto pabaigoje kiekviena mokykla dalyvė sugalvojo ir pasitvirtino 10 taisyklių, kaip saugos gamtą. Idėjų buvo daugybė, tačiau išrinktos svarbiausios. Projekto metu vyko ir kitų renginių: pvz., paukščių maitinimo akcija, Europos kalbų diena.

Telšių „Germanto“ progimnazijos nuotr./Dalis projektą „Be ecofriendly, eTwinner!“ įgyvendinusių pedagogių
Telšių „Germanto“ progimnazijos nuotr./Dalis projektą „Be ecofriendly, eTwinner!“ įgyvendinusių pedagogių

Projektą inicijavusi pedagogė džiaugėsi, jog nereikėjo raginti moksleivių dalyvauti – tema ir būdai juos sudomino ir įtraukė. Be to, ji atkreipė dėmesį, jog dalyvavimas projekte pagilino moksleivių žinias apie tvaraus vystymo dėsnius, taip pat padėjo suformuoti naujus, draugiškesnius aplinkai įpročius. O tai ir buvo vienas svarbiausių ilgalaikių tikslų.

Tarptautinių projektų reikšmė – neįkainojama

Apie tai, kodėl svarbu aplinkosaugos klausimus kelti ir nagrinėti jau mokyklose, kalbėjo ir organizacijos „Pasaulio piliečių akademija“ vadovė, mokymų vedėja ir konsultantė Indrė Augutienė. Jos praktikoje – ne vienas tarptautinis projektas, į kurį įsitraukė mokyklų bendruomenės. Jų sėkmės istorijos liudija, kad toks kelias – šviesti jaunąją kartą, pasiūlant įsitraukti į įvairius tarptautinius tęstinius projektus, – yra teisingas.

„Mūsų organizacijos veikloje aplinkosauginiai klausimai ir aplinkosauginis ugdymas yra aktualūs tiek, kiek jie „persidengia" su globaliuoju švietimu, kuris yra pamatinė mūsų veiklos koncepcija. Savo edukacinėmis veiklomis ir metodiniais įrankiais mes skatiname platų požiūrį į globalius reiškinius ir problemas, tame tarpe ir aplinkosauginius klausimus, tokius kaip klimato kaita, tarša ir pan. Mes ir stengiamės parodyti, kad aplinkos problemos nėra vien aplinkosauginės. Jos labai dažnai turi ir itin stiprią socialinę ir ekonominę dimensiją. Tokiu būdu stengiamės stiprinti jaunimo, pedagogų, jaunimo darbuotojų supratimą apie darnaus vystymosi svarbą ir kompleksinio požiūrio į įvairius reiškinius sklaidą“, – sakė pašnekovė.

123RF.com nuotr./Visame pasaulyje vyksta moksleivių protestai, kurių tikslas – atkreipti suaugusių dėmesį į klimato kaitą
123RF.com nuotr./Visame pasaulyje vyksta moksleivių protestai, kurių tikslas – atkreipti suaugusių dėmesį į klimato kaitą

Kodėl tai svarbu?

  • Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis apie klimato kaitą, visos Europos Sąjungos piliečiai yra susirūpinę dėl klimato kovos ir remia kovos su ja veiksmus.
  • 2019 m. kovą atlikta apklausa atskleidė, kad vis daugiau 15-30 metų amžiaus europiečių domisi klimato kaita ir politine veikla, o trys ketvirčiai jų dalyvauja įvairiuose organizuotuose judėjimuose.
  • Atsakydami į klausimą „Kaip sukurti stipresnę ir vieningesnę Europą?“, daugiau nei du trečdaliai prioritetu įvardijo aplinkos apsaugą ir klimato kaitos švelninimą.
  • Be to, daugelis mano, kad mokyklos turi skirti daugiau dėmesio klimato kaitai, aplinkosaugai ir ekologiškam elgesiui.
  • Švietimas yra svarbiausias pasaulinio atsako į klimato pokyčius elementas. Jis padeda jauniems žmonėms suprasti ir spręsti globalinio atšilimo poveikį, įkvepia veikti ir lavinti socialinius bei asmeninius įgūdžius, kurie jauniems žmonėms ne tik leis suprasti, kas yra klimato kaita, bet ir paskatins keisti savo elgesį bei imtis veiksmų, siekiant apriboti jo poveikį ir aktyviu pilietiškumu prisidėti sprendžiant svarbius visuomenės uždavinius.
  • Daugiau informacijos apie programą „eTwinning“ rasite ČIA.

Lietuvoje programą „eTwinning“ administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Ši programa yra Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“, dalis.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min