Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 16d. 08:30

Knygas mylinti plungiškė rūpinosi biblioteką lankančiais vaikais

Dovilė Kristupaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Dovilė Kristupaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Vaikystėje bibliotekininke tapti svajojusi Dovilė Kristupaitė šį norą įgyvendino tapdama savanore Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų skyriuje, kuriame patyrė darbo su vaikais džiaugsmą.

Bibliotekoje Dovilė taip pat susipažino su vaikų knygelių autore Liudmila Petkevičiūte ir padėjo šiai organizuoti jos knygos pristatymo šventę. Su socialiniu darbu savo ateitį siejanti Dovilė neatmeta galimybės, kad ateityje dar grįš į biblioteką.

– Savanoriavai Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų skyriuje. Kodėl nutarei prisidėti būtent ten?

– Visada svajojau būti bibliotekininke, net namuose turėjau mažą bibliotekėlę su kartoteka. Keletą kartų atėjau padirbėti į bibliotekos vaikų skyrių. Ten stebėdavau, kaip vaikai kruopščiai renkasi knygas, po pamokų ieško informacijos enciklopedijose ar internete, kaip jie žaidžia, skaito. Jie po pamokų nevaikščiodavo gatvėmis, o atėję į vaikų biblioteką jausdavosi saugūs. Padėdavau vaikams pasiruošti šventėms, parodų pristatymams.

Prie manęs vaikai priprato, aš prie jų taip pat. Patiko jų nuoširdumas ir paprastumas, pagalba vienas kitam, visada besišypsantys veidai. Jie tiesiog neleisdavo man liūdėti. O svarbiausia tai, kad vaikai nemoka meluoti. Jų mažose širdyse telpa labai daug.

– Kas tave motyvuoja savanorystei ir neatlygintinam darbui?

– Labiausiai motyvavo veiklos, kurią dariau, teiktas malonumo jausmas. Darant reikalingus bei prasmingus darbus palaikė ir aplinka.

– Gal gali pasidalinti kokiu smagiu nutikimu savanoriaujant?

– Nuolat buvau stebinama lauko gėlėmis, piešiniais, gražiais ir nuoširdžiais žodžiais, sklidusiais iš jų širdies gelmių. Vienąkart einant į šalia parko įsikūrusią biblioteką, iš už medžio išlindo mergaitė, kuri su manimi pasisveikino tardama „labas rytas“. Tuomet iš už kito medžio pasisveikindamas išniro berniukas, ir taip vienas po kito pasirodė daugybė mane nustebinti nutarusių vaikų. Jie mane atlydėjo iki pat bibliotekos durų.

– Esi savanoriavusi ir kitur. Papasakok, prie kokių veiklų esi prisidėjusi?

– Savanoriaudama bibliotekoje susipažinau su nuostabia vaikų rašytoja Liudmila Petkevičiūte, kuri pakvietė savanoriauti Vytauto Petkevičiaus vardo Lietuvos vaikų šachmatų varžybose, piešinio bei rašinio varžybų iškilmingose pabaigtuvėse. Vėliau padėjau jai organizuoti knygos „Gilės nuotykiai ydų šalyje“ pristatymo šventę, kurioje vaidinau pačią Gilę. Be to, padedu įvairioms įstaigoms organizuoti šventes ir renginius.

– Kuo svajoji tapti ateityje?

– Ateitį norėčiau sieti su socialiniu darbu, nes noriu būti šalia vaikų. O galbūt ims ir išsipildys svajonė tapti bibliotekininke.

– Ko išmokai savanoriaudama?

– Įgijau daug gyvenimiškos patirties, susipažinau su gausybe talentingų žmonių. Nebeskubu gyventi ir niekad nesiliauju šypsotis.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min