Sekite 15min Google
Šias kliūtis studentai siūlo mažinti supaprastinant internetines varžytynes ir kuriant bendrą senų telefonų grąžinimo sistemą. Abiejų idėjų esmė – aiškesnis ir patogesnis procesas žmogui, norinčiam įsigyti naudotą daiktą ar perduoti nebenaudojamą įrenginį. Verslui tai galėtų padėti pasiekti daugiau pirkėjų ir susigrąžinti įrenginius, kurie dar gali tarnauti.
Šiuos sprendimus dešimt studentų komandų kūrė spalio 13–15 d. Kauno kolegijoje vykusiame idėjų konkurse „reHack 2026“. Naudotą elektroninę įrangą superkanti, atnaujinanti ir parduodanti įmonė „Refurbas“ dalyviams iškėlė konkretų iššūkį – pasiūlyti idėją, produktą ar paslaugą, kuri padėtų organizacijoms ir gyventojams rinktis atnaujintą IT įrangą, pratęsti jos naudojimą ir sumažinti elektronikos atliekų kiekį. Konsultuodamiesi su ekspertais ir mentoriais, dalyviai turėjo įvertinti, kam jų sumanymai būtų naudingi ir nuo ko reikėtų pradėti juos įgyvendinti.
Platesnį temos kontekstą pristatė Europos klimato pakto ambasadorė, žiedinės mainų platformos „Giver Tag“ įkūrėja Karolina Barišauskienė. Jos aptartos žiedinės ekonomikos galimybės, pakuočių atliekų problemos ir nauji reikalavimai verslui padėjo susieti studentams pateiktą užduotį su platesniais įmonėms kylančiais iššūkiais.
Ką verslui padeda pamatyti studentai?
Įmonės „Refurbas“ įkūrėjas ir vadovas, Elektronikos platintojų asociacijos valdybos narys Arnas Bebrauskas sako, kad bendradarbiavimas su studentais suteikė progą išgirsti, kaip įmonei aktualią problemą supranta jauni vartotojai.
„Studentai labai greitai suprato problemos esmę, nors pradžioje atrodė, kad tai aktualu tik mūsų sferoje dirbančioms įmonėms. Supratome, kad su mums kylančiais iššūkiais susiduria ir kiti žmonės. Ypač nustebino jaunų žmonių reakcija į aktualias problemas ir greiti sprendimo būdai“, – teigė A. Bebrauskas.
Jo vertinimu, studentų idėjos galėtų būti pritaikytos praktikoje, o kai kuriuos panašius sprendimus jau bandoma įgyvendinti užsienyje.
Dalyviams ši užduotis suteikė progą įvertinti, ar jų sumanymai atitiktų vartotojų poreikius. Kodėl žmogus rinktųsi siūlomą paslaugą? Ką ji palengvintų? Kuriame etape jis galėtų persigalvoti? Šie klausimai padėjo tobulinti pirmines idėjas.
Kas paskatintų pirkti ir grąžinti naudotus įrenginius?
Susidomėti parduodamu daiktu – viena, suprasti, kaip jį įsigyti varžytynėse, – kita. Neaiški dalyvavimo tvarka ar neinformatyvios nuotraukos gali atbaidyti net ir pirkėją, kuriam pasiūlymas atrodo patrauklus.
Šias kliūtis nagrinėjo pirmąją vietą užėmusi Verslo fakulteto Logistikos studijų programos pirmakursių komanda „Vertė atgimsta čia“. Studentų pasirinkta kryptis atkreipia dėmesį į tai, kad daikto galimybė sugrįžti į apyvartą priklauso ir nuo pirkėjo patirties.
„Sukūrėme „eVaržytinės“ platformos koncepciją, skirtą populiarinti internetines varžytynes ir padaryti jas patogesnes vartotojams. Siūlome modernesnį dizainą, mokomuosius vaizdo įrašus, dirbtinio intelekto pagalbą pateikiant turto nuotraukas ir temines savaitės dienas skirtingoms kategorijoms. Tikime, kad šis sprendimas paskatintų aktyvesnį dalyvavimą varžytynėse, padėtų efektyviau panaudoti nenaudojamą turtą ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos“, – pasakojo komandos nariai.
Ar daiktas gerai matomas? Ar tinkamas fotografavimo kampas? Ar nuotrauka pakankamai ryški? Tai įvertinti padėtų siūloma dirbtinio intelekto priemonė, kuri prireikus paragintų fotografuoti iš naujo. Vis dėlto studentai įvardijo ir jos ribas: aiškesnė nuotrauka dar negarantuoja, kad daiktas neturi paslėptų defektų. Teminės savaitės dienos būtų skirtos paieškai ir pasiruošimui dalyvauti, nekeičiant oficialių varžytynių terminų.
Išbandydami prototipą su vartotojais ir stebėdami, kur jiems kyla klausimų, studentai galėtų patikrinti, ar siūlomi pakeitimai padeda lengviau rasti dominančias varžytynes ir suprasti jų taisykles.
„Supratome, kad sprendžiant problemas svarbu ne tik sugalvoti idėją, bet ir įsigilinti į vartotojų poreikius bei praktinę sprendimo naudą. Išmokome bendradarbiauti, vertinti problemą iš skirtingų perspektyvų ir tobulinti idėjas pagal grįžtamąjį ryšį“, – patirtį apibendrino būsimieji logistai.
O kas paskatintų seno telefono savininką pagaliau ištuštinti stalčių? Antrąją vietą užėmusi Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto Baldų inžinerijos studijų programos trečiakursių komanda „Ekotrade“ rėmėsi prielaida, kad svarbi ne vien siūloma kaina. Žmogui reikia ir paprasto, patikimo būdo perduoti įrenginį, nesibaiminant dėl jame likusių asmens duomenų.
Komanda pasiūlė bendrą parduotuvių ir naudotų telefonų supirkėjų sistemą, kuri padėtų organizuoti įrenginių grąžinimą, būklės patikrą, saugų duomenų ištrynimą ir perdavimą atnaujinti, perparduoti arba tinkamai sutvarkyti. Ar toks modelis atitiktų vartotojų poreikius, studentai numato patikrinti bandomajame projekte.
Gera komanda nepasiduoda po pirmos nesėkmės
Ieškodami būdų, kaip spręsti įmonės pateiktą problemą, Kauno kolegijos studentai mokėsi pagrįsti savo pasirinkimus, priimti pastabas ir numatyti įgyvendinimo žingsnius. Būtent šiuos gebėjimus vertino su jais dirbę profesionalai.
PULSO startuolių bendruomenės bendraįkūrėjas Martynas Matusevičius konkurso dalyvių sumanymus vertino iš tolesnės verslo kūrimo perspektyvos.
„Vertindamas idėjas labiausiai žiūrėjau, ar jos sprendžia realią problemą ir ar komanda žino, nuo ko pradėtų jas įgyvendinti. Svarbu ir pačių žmonių užsidegimas – ar jie iš viso nori tęsti savo kelionę ir po hakatono. Būtent tada ir pasimato, kiek komanda tiki tuo, ką daro“, – teigė jis.
Pasak M. Matusevičiaus, pirminis sumanymas gali keistis. Svarbu, kaip į tai reaguoja pati komanda.
„Man svarbiausia yra žmonių užsidegimas ir noras kabintis. Idėją galima pakeisti, bet jeigu po pirmo „ne“ sustoji, verslo nesukursi. Daug lemia tai, kiek esi pasiruošęs bandyti, mokytis ir judėti pirmyn, kai nepavyksta“, – pabrėžė jis.
Po konkurso – galimybė tęsti pradėtą darbą
Pasibaigus konkursui, studentų laukia nauja užduotis – nuspręsti, kaip savo pasiūlymą patikrinti praktiškai. Tęsti pradėtą darbą „reHack 2026“ komandas kviečia Kauno kolegijos Verslumo ir kūrybiškumo centras „ideaPoint“, siūlantis mentorystę ir pagalbą planuojant tolesnius idėjų įgyvendinimo žingsnius.
Jo vadovė Viktorija Užmiškytė-Urbonė pastebi, kad net perspektyvus sumanymas gali likti neįgyvendintas laukiant tobulo momento pradėti.
„Todėl svarbu neužsibūti vien teorinėje stadijoje, kalbėtis su būsimais vartotojais, išbandyti pirmąją sprendimo versiją ir mokytis iš grįžtamojo ryšio. Po hakatono komandai reikia aiškaus kito žingsnio ir pagalbos jį žengiant“, – teigia ji.
Mentorystės programoje ir būsimame preakceleratoriuje komandos sulauks pagalbos tikslinant sprendimus, vertinant jų pritaikymo galimybes ir kuriant verslo modelius. Centras taip pat padės užmegzti ryšius su verslo atstovais, mentoriais bei startuolių bendruomenėmis ir ieškoti galimybių sumanymus išbandyti realiomis sąlygomis. Ši pagalba prieinama ne tik konkurso dalyviams – plėtoti savo idėjas „ideaPoint“ kviečia visus norinčius Kauno kolegijos studentus.
„reHack 2026“ dalyviai ieškojo būdų, kaip iš stalčių sugrąžinti nebenaudojamus įrenginius. Dabar „ideaPoint“ kviečia pasirūpinti, kad stalčiuose neliktų ir pačių studentų idėjų.
„Siekiame, kad hakatono pabaiga būtų ne taškas idėjos istorijoje, o pirmasis žingsnis jos įgyvendinimo link“, – sako V. Užmiškytė-Urbonė.
Renginys „reHack“ finansuojamas įgyvendinant projektą „Atsakingas ir inovatyvus DI taikymas sprendžiant žiedinės ekonomikos iššūkius“ (Nr.SP3-13). Projektas finansuojamas Valstybinio studijų fondo lėšomis.
