Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 birželio 16d. 17:31

Kodėl valstybei gyvybiškai svarbi kūrybinga ir motyvuota socialinių mokslų jaunuomenė?

Studentai. VDU nuotr.
Studentai. VDU nuotr.
„Metiniame Prezidentės pranešime buvo išsakyta ypač svarbi žinutė – tai, jog šiandien susiduriame ne tik su išorinėmis, bet ir vidinėmis grėsmėmis. Savižudybės, emigracija ir globos institucijose vykdomi žmogaus teisių pažeidimai – trys pagrindiniai socialiniai Lietuvos rodikliai, bylojantys, jog mes savo valstybėje negyvename gerai“, – tokį pastebėjimą išsako VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, prof. Jonas Ruškus. Jo teigimu, vertybių krizės akivaizdoje kaip niekad svarbi tampa kompetentingų socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų ruoša, tyrimai bei veikla.
Prof. Jonas Ruškus / Asmeninio archyvo nuotr.
Prof. Jonas Ruškus / Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiandien dažnai akcentuojame technologijų pažangą ir plėtrą, IT specialistų trūkumą, tačiau užmirštame, jog technologijos tėra instrumentas. Jeigu mes pradedame ignoruoti socialinius ir humanitarinius mokslus, netenkame šių mokslų teikiamo vertybinio pamato – kas yra žmogus? Kokia jo vieta visuomenėje? Kaip kurti bendruomenes, kuriose žmonės būtų laimingi?“ – teigia prof. J.Ruškus.

Fakulteto dekano pastebėjimu, šiuolaikinėse visuomenėse vis opesnė tampa bendruomenių irimo, individų atomizacijos problema: „Akcentuodami rinką ir technologijas mes prarandame žmonių tarpusavio santykį, žmonės praranda prasmę gyventi. Kodėl tiek žmonių emigruoja iš Lietuvos? Nes jie nebemato prasmės čia gyventi. Šiandien turime kalbėti apie rūpesčio visuomenę (angl. care society), valstybės politiką, kuri atkurtų bendruomenes.“

Profesoriaus pastebėjimu, Prezidentės iškeltas gerovės valstybės klausimas turi būti analizuojamas ne tik politinių institucijų kabinetuose, bet ir sociologijos, psichologijos, socialinio darbo mokslų atstovų darbuose.

Šiandien turime kalbėti apie rūpesčio visuomenę (angl. care society), valstybės politiką, kuri atkurtų bendruomenes

„Pagrindinis mūsų politinių, viešojo administravimo institucijų ir mokslininkų uždavinys – kaip sukurti valstybę, kurioje konkurencingumas, rinkos santykiai ir piliečių gerovė būtų suderinta“, – teigia J.Ruškus.

VDU mokslininkas atkreipia dėmesį, jog norėdami kurti laimingą visuomenę, turime užtikrinti ne tik paslaugų kokybę, bet ir prieinamumą.

„Net jei šiandien ir esame labai sveiki, kažkada ateis amžius, kada mumis reikės pasirūpinti, todėl kurdami rūpesčio visuomenę, pirmiausia turime sukurti išvystytą paslaugų sistemą – globos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos. Prie šios sistemos formavimo dirba mūsų psichologai, edukologai, socialinio darbo atstovai“, – pasakoja J.Ruškus.

Jo pastebėjimu, akademikai ir JT atstovai šiandien vis daugiau kalba apie neišvengiamą įvairovės visuomenę: „Įvairovės visuomenę sudaro neįgalieji, senyvo amžiaus žmonės, emigrantai, reemigrantai. Tai visuomenė be segregacijos, be getų, elitizmo. Būtent socialinių mokslų atstovai kelia šiuos klausimus – kaip padėti žmonėms tapti aktyviais mūsų visuomenės piliečiais.“

Kūrybiškumas – socialinių mokslų šerdis

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./prof. Egdūnas Račius
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./prof. Egdūnas Račius
 

Tiesa, sėkmingai socialinių mokslų plėtrai yra būtina žingeidžių studentų „komanda“, tokį požiūrį išsako VDU Regionalistikos katedros vedėjas prof. Egdūnas Račius. Jo teigimu, socialiniai mokslai yra paremti kūryba – gebėjimu įvertinti visuomenėje vykstančius procesus ir kurti modelius, turinčius prognostines galimybes.

„Deja, šiandien socialiniuose moksluose pasigendu kūrybiškumo ir kūrybingų žmonių. Lietuvoje ekonomika, teisė ir politikos mokslai yra tapę amatininkų „dirbtuvėmis“. Polėkis pažinti ir kurti yra mažas todėl, kad pati valstybė nemato socialinių mokslų prasmės“, – teigia Regionalistikos katedros vedėjas.

Jo požiūriu, Lietuvos integracija į pasaulio tautų bendriją yra regima daugiau per techninę-biurokratinę prizmę, kultūrinę ir pažintinę integraciją paliekant nuošalėje:

Socialiniai mokslai yra paremti kūryba – gebėjimu įvertinti visuomenėje vykstančius procesus ir kurti modelius, turinčius prognostines galimybes

„Lietuvos valstybė, bandydama neatsilikti nuo rinkos madų, mėgina orientuotis į inovacijas ir aukštąsias technologijas.

Iki šiol yra mąstoma tik dviem lygmenimis: jog reikia paruošti specialistus, kurie galėtų dirbti Euroatlantinėse struktūrose, ir kurti technologijas, kurias galima kuo brangiau parduoti užsienio rinkose.“

Tokiame kontekste, prof. E.Račiaus teigimu, visiškai ignoruojama socialinė dinamika – kaip gyvena kitos visuomenės, kokie procesai vyksta pasaulyje, kaip jie persilieja į teisinį, politinį, dvasinį, karinį lygmenis.

Jo pastebėjimu, socialinių procesų suvokimo ir kultūrinio pažinimo stoka mūsų visuomenėje tampa vis akivaizdesnė: „Stingant valstybinės pozicijos, keliant socialinių mokslų svarbos klausimą, patiems universitetams, intelektualų bendruomenėms tenka ieškoti būdų, kaip reabilituoti šių mokslų prasmę ir svarbą.“

Nereikia skubėti specializuotis

Tačiau vien tik universitetų ir intelektualinės inteligentijos pastangų sėkmingo socialinių mokslų vystymo procese nepakanka. Būtinas ir pačių stojančiųjų indėlis – motyvacija bei atitinkamas žinių lygis.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Leonidas Donskis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Leonidas Donskis

„Norint studijuoti socialinius mokslus, reikia labai rimto išsilavinimo. Kuo studentas turi tvirtesnius filologijos, istorijos, literatūros pamatus, tuo paprastai yra produktyvesnės socialinių mokslų studijos“, – pastebi filosofas, prof. Leonidas Donskis.

Siekiant gebėti mąstyti įvairiomis kategorijos, reikia jausti sąsajas tarp socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinų. Šia prasme, kai kurių universitetų plėtojama artes liberales (arba laisvųjų menų) koncepcija yra palankesnė todėl, kad ji nereikalauja greitos specializacijos.

„Žmogus turi šansą tiesiog išprusti, išsilavinti, nes šuolis socialiniuose moksluose į tą siauresnę orientaciją (ar tai būtų vadyba, ar politikos mokslai, ar kt.) gali atnešti labai daug žalos. Jeigu šokama labai anksti į specializuotas studijas, žmonės paprastai nespėja įgyti bendrinio vaizdo, užsidaro gana siaurame studijų lauke, ir jis yra neproduktyvus“, – tokio požiūrio laikosi prof. L.Donskis.

Profesorius pateikia pavyzdį, jog politikos mokslų neįmanoma rimtai studijuoti be filosofijos, idėjų istorijos išsilavinimo. Taip pat šiems mokslams yra būtinos ir sociologijos studijos, nes istoriškai politikos mokslai būtų buvę neįmanomi be šių mokslo šakų dalykų.

„Manyčiau, jog socialiniams mokslams Lietuvoje reikėtų pasitelkti platesnį laisvųjų, liberaliųjų studijų kontekstą. Tačiau Lietuvoje greitai linkstama rinktis vadybą arba politikos mokslus, užmirštant, jog dar yra ir tokie socialiniai mokslai, kaip, pavyzdžiui, socialinė, kultūrinė antropologija. Nepagalvojama, kad visame šiame paveiksle labai svarbus vaidmuo tenka psichologijai, ypač socialinei“, – mintis išsako filosofas.

L.Donskis (esamiems ar būsimiems) socialinių mokslų studentams pataria siekti gauti kuo platesnį išsilavinimą, ir tik vėliau rinktis discipliną: „Šiandien kaip niekad yra reikalingas laisvai manevruojantis, išsilavinęs žmogus, gavęs tvirtus kultūrinius pamatus.

Šiandieninis ekonomikos modelis reikalauja kūrybingumo ir plataus išsilavinimo. Dėl to žmogus, baigęs filosofiją, gali tapti puikiu žurnalistu, baigęs filologiją gali tapti puikiu politologu (pavyzdžiui, nuo prancūzų kalbos galima pereiti prie puikios prancūzų politologijos ar politinės sociologijos) ir t.t.”

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min