Iššūkis studentui – norėti mokytis pačiam
„Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų bei jų studentų mentalitetas labai skiriasi. Tose Europos šalyse, kur kokybės kultūra labai stipri, studentai nežiūri į aukštąjį mokslą, kaip į paslaugą. Jeigu ateinama mokytis, tai abi pusės tikisi, kad studentai aktyviai dalyvaus, prisidės bei kartu su dėstytojais, universitetu bus tolygūs partneriai – kartu kurs toliau aukštąjį mokslą. O Lietuvoje šio požiūrio kartais dar trūksta. Tačiau nėra ta mūsų situacija ir labai kritinė. Juk, kita vertus, esame vienintelė Europoje šalis, kurioje įstatymiškai apibrėžtas studentų dalyvavimas universiteto valdymo institucijose,“ – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto IV kurso studentė Gintarė Alaburdaitė. Ji šiais metais atrinkta dalyvauti specialioje Europos universitetų asociacijos (EUA) kartu su Europos studentų sąjunga (ESU) vykdomoje programoje ir dirbs vienoje iš ekspertų komandų, pagal specialią metodiką vertinsiančių įvairias Europos aukštojo mokslo institucijas jų veiklos kokybės požiūriu. Ekspertų komandose lygiais pagrindais drauge su studentų atstovais dirba esami ar buvę universitetų rektoriai, prorektoriai bei komandos koordinatorius.
Kalbant apie šiuo metu Lietuvoje vykstančius kokybinius pokyčius, jaunoji ekspertė mano, kad vien ECTS kreditai nepakeis visko kardinaliai. Jos įsitikinimu, kreditus suvienodinti galima, bet niekas nesako, kad dėstymo kokybė pasikeis, kad atsinaujins literatūros bazė ir pan. Todėl ir viso nacionalinio projekto, viso šio virsmo esmė – kultūrinė, mąstymo kaita bei jos inicijavimas. „Studentai turi suvokti, kad universitetas nebėra mokykla, kurioje tu sėdi ir tave moko. Tu turi mokytis ir norėti mokytis pats. Būtent ši mąstymo grandis turi pasikeisti,“ – įsitikinusi G. Alaburdaitė.
Aukštojo mokslo kokybė priklauso nuo vertybių
„Vienokia ar kitokia kokybė jau buvo ir be ECTS, todėl teigti, kad vien šis studijų programų kūrimo ir valdymo įrankis viską išspręs, būtų naivu, – studentų atstovei EUA programoje pritaria ir nacionalinio projekto ekspertė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Kokybės centro direktorė Jolita Butkienė. – Galima perskaičiuoti valandas, išmokti teisingai parašyti studijų rezultatus, tačiau studijų kokybė dėl to nepagerės. ECTS projektas skatina iš esmės pakeisti požiūrį į studijų kūrimą ir valdymą. Tačiau jei planuojame įgyvendinti pokytį, kuris nesuderinamas su aukštojo mokslo institucijos kultūra, turime adaptuoti kultūrą vykdomam pokyčiui, antraip, galime pasirengti nesėkmei. Taigi tam, kad šis projektas pavyktų, būtinas aukštojo mokslo institucijų vadovų įsitraukimas ir palaikymas, aiški šio pokyčio vizija (tikslas ir nauda), visos akademinės bedruomenės bei suinteresuotųjų šalių įtraukimas, darbuotojų mokymas ir motyvavimas. Džiugu, kad ECTS projektas sujudino akademinę bendruomenę, sukūrė erdvę diskusijoms, patirties pasidalijimui, sukurtos rekomendacijos, padėsiančios aukštosioms mokykloms pertvarkyti studijų programas, orientuojant jas į vidinių ir išorinių dalininkų (besimokančiųjų, verslo ir visuomenės apskritai) bei mokymosi visą gyvenimą poreikius. Formuluojant studijų rezultatus dėmesys sutelkiamas į tai, ką studentai išmoksta.
Pasak projekto kokybės ekspertės, aukštosios mokyklos turi aiškiai apsibrėžti savo vidinius ir išorinius dalininkus ir užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą studijų rezultatų formulavime, nes studijų rezultatai ir kompetencijos orientuoti ne tik į tam tikros disciplinos reikalavimus, bet ir į įsidarbinamumo, pilietiškumo ugdymo poreikius. Aiškūs, aktualūs studijų rezultatai yra būtina bet nepakankama studijų kokybės sąlyga, svarbu, kad aukštoji mokykla turėtų reikiamus resursus ir tinkamus procesus šiems rezultatams pasiekti. „Kaip mes apibrėžiame kokybę? Tai pažadų, kurie atsispindi mūsų vizijoje ir misijoje vykdymas, o ECTS mums pasitarnauja kaip pretekstas institucijos veiklų revizijai,“ – sako J. Butkienė.
