-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kolpingo kolegija: krikščioniškos vertybės – mūsų pagrindas

Kolpingo kolegija, kaip institucija, sėkmingai veikia jau 18 metų Lietuvoje. Kolegijos steigėjas - Lietuvos Kolpingo fondas – katalikiška labdaros ir paramos organizacija. Kolpingo institucijos Lietuvoje yra Tarptautinės Kolpingo draugijos, žinomos pasaulyje jau daugiau nei 150 metų, veikiančios daugiau nei 60 pasaulio valstybių, dalis. Draugijos centras - Kelno miestas, kuriame savo veiklą pradėjo įžymusis draugijos įkūrėjas - kunigas Adolfas Kolpingas. Kolegijos atstovų teigimu, mokykloje yra tęsiamos krikščioniško auklėjimo tradicijos, skiriamas didelis dėmesys ir pagarba studento asmenybei bei tarpusavio santykiams.
Kolpingo kolegija: krikščioniškos vertybės – mūsų pagrindas
Kolpingo kolegija: krikščioniškos vertybės – mūsų pagrindas

Kaip studentams yra perduodama ši katalikiško mokymo tradicija? Bendrai, kokias įsidarbinimo galimybės, pabaigus mokslą šioje kolegijoje ir įgijus profesinio bakalauro laipsnį, turi absolventas? Į 15min.lt pateiktus klausimus atsako Kolpingo kolegijos direktorė Lina Kalibataitė.

- Gal galite papasakoti plačiau, kas toks buvo Jūsų kolegijos įkvėpėjas Adolfas Kolpingas? Kuo ypatinga jo asmenybė, veikla?

- Palaimintasis Adolfas Kolpingas buvo ne tik katalikų kunigas, bet ir vienas iš Vokietijos socialinių reformatorių, įtakingas visuomenės veikėjas. Jo mokymas ir veikla šiandien yra plačiai paplitę ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje: Kolpingo organizacijos veikia Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, JAV, Pietų Amerikoje, Azijoje, Pietų Afrikoje ir kt. Mes, remdamiesi jo idėjomis ir mokymu, savo mokykloje vadovaujamės krikščioniškomis vertybės, kurios, mano nuomone, yra bendražmogiškos visiems.

"Kolpingo kolegija" iš paukščio skrydžio

- Kuo išsiskiriate iš kitų Lietuvos kolegijų?

- Šiuo metu esame vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, turinti krikščionišką socialinį mokymą (kaip dėstomąjį dalyką), t.y. bažnyčios mokymą, apie tai, kaip, vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis, kurti verslą, būti aktyviais piliečiais, dorais šeimos nariais, aktyviais bažnyčios nariais. Šiuos keturis principus, kuriuos įvardijau, suformulavo A.Kolpingas dar prieš 150 metų. Leonas XVIII parašė encikliką „Rerum novarum“ [red. apie kapitalą ir darbą], visa ta enciklika remiasi būtent palaiminto A.Kolpingo mokymu apie krikščionišką socialinę mokyklą.

- Ar galite teigti, jog esate religinės pakraipos mokykla?

Šiuo metu esame vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, turinti krikščionišką socialinį mokymą (kaip dėstomąjį dalyką).

- Mūsų mokykla nėra religinė mokykla, nes mes esame pasaulietinė organizacija. Tiesiog, dauguma bendruomenės narių yra tikintys, ir mes stengiamės (kalbant apie dėstytojus), kad žmonės dirbtų pagal mūsų principus (kuriuos paminėjau), ir kad studentai visose programose būtų ruošiami sąžiningumo, padorumo ir bendražmogiškumo principais. Taip pat norime, jog mūsų studentai kolegijoje jaustųsi kaip šeimoje, bendruomenėje, ir gautų geras žinias. Pastarajam tikslui pasiekti į kolegiją kviečiame dėstyti savo srities profesionalus. A.Kolpingas taip pat pabrėžė, jog dirbdami savo darbą privalome gerai jį išmanyti, pastoviai tobulėti, kelti kvalifikaciją. Žinoma, tai yra nuolatinis darbas.

Bendra atmosfera ir vertybinis pagrindas: dorybės turi atsispindėti ne tik žodžiuose, bet ir darbuose. Ar verslo, ar ekoturizmo, ar teisės programų dėstytojai (praktikai ir teoretikai) kelia tuos pačius socialinio teisingumo klausimus. Įsivaizduokite, kaip svarbu išmanyti socialinio teisingumo problematiką, ypač ruošiant šiandieninius teisininkus. Tikiu, kad visos aukštosios mokyklos siekia šio tikslo, tiesiog mes, turėdami krikščioniško socialinio mokymo paskaitas (kurias išklauso visi mūsų pirmo kurso studentai), turime galimybę studentus plačiau supažindinti su socialinio teisingumo pagrindais.

- Jautrus klausimas: veikiausiai visuomet bus tokių studentų, kurie tikėjimo klausimu yra abejingi, kritiški, o gal net nusiteikę priešiškai. Kaip su jais dirbate? Ar tikėjimo prieigai paliekama laisva valia?

- Tikrai nėra jokios prievartos. Nė vienas studentas niekuomet nėra skundęsis, kad kas nors jam yra brukama „per jėgą“. Pabrėžiu, nesame religinė mokykla, ir mūsų misija nėra priversti ką nors „įtikėti“. Mes rūpinamės aukštuoju mokslu, ir siekiama, kad žmonės, pabaigę mūsų mokyklą, išeitų savo srities profesionalais ir gyvenime gerais žmonėmis. Krikščionišką socialinį mokslą privalo išklausyti visi, bet dalykas tikrai nėra sunkus. Jį daugybe metų dėstė vyskupas Kęstutis Kėvalas, paskutiniais metais dalimis kursą pasidalijęs su laisvosios rinkos eksperte Kaetana Leontjeva. Studentams įdomu, kadangi jie išgirsta tą patį požiūrį, bet iš kitų pozicijų: grynai krikščioniško ir liberalaus, tame suranda bendrų sąlyčio taškų. Tie studentai, kurie aktyvesni, jie labai džiaugiasi šituo dėstomu dalyku, nes jis priverčia giliau susimąstyti socialinio teisingumo klausimais. Pavyzdžiui, ar tai, kad visi mūsų prekybos centrai dirba ir sekmadieniais, yra socialiai teisinga? Diskutuojama praktiniais klausimais, kviečiami verslo segmento atstovai, organizuojamos vasaros akademijos.

"Kolpingo kolegijos" studentai

- Praktinis klausimas: kokias įsidarbinimo galimybes atveria profesinis bakalauras? Kur Jūsų studentai dažniausiai atlieka praktiką?

- Studentai turi galimybes atlikti praktiką tiek pačioje Kolegijoje, tiek įvairiose kitose organizacijose, socialinių partnerių įmonėse. Studentams siūlomos galimybės atlikti praktiką bei įsidarbinti Vokietijoje, rinktis studijų mainus ir atlikti praktiką ES šalyse pagal Erasmus + programą – studentai išvyksta į Daniją, Maltą ir kitas šalis.

Studentai turi galimybes atlikti praktiką tiek pačioje Kolegijoje, tiek įvairiose kitose organizacijose, socialinių partnerių įmonėse.

Yra planuojama, jog nuo 2014 m. rudens Tarptautinio verslo studentai turės  galimybę tęsti studijas Vokietijos Ekonomikos, technologijų ir kultūros taikomųjų mokslų universitete bei sėkmingai baigus studijas įgyti aukštąjį išsilavinimą liudijančius abiejų aukštųjų mokyklų profesinio bakalauro diplomus. O tai atveria ir įsidarbinimo Vokietijoje galimybes.

Kalbant bendrai, mes kasmet organizuojame tarptautines mokslines – praktines konferencijas, kurių metu kalbiname darbdavių atstovus darbo rinkos klausimais. Paskutinės konferencijos metu teko dar kartą išgirsti, jog darbdaviai teiraujasi būtent kolegijų studentų. Mes tą ir taip žinome iš savo patirties: kuomet studentus išleidžiame į praktikas, susilaukiame labai teigiamų atsiliepimų. Darbdaviai džiaugiasi, jog kolegijas pabaigę studentai turi ir bendrinių (teorinių), ir praktinių žinių. Jie gali pradėti dirbti jau tuoj pat: žino, kaip skaičiuoti balansą, rengti buhalteriją ir pan. Labai dažnai jie mūsų studentus po praktikos ir įdarbina. Manau, jog šiandien kolegijų studentams tiek į viešąjį, tiek į privatųjį sektorių durys yra atviros.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius