Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KTU daktaro disertaciją apsigynęs indas Renji R. Reghu: „Lietuvos mokslas turi geras perspektyvas“

Lietuviškos žiemos Renji R. Reghu suteikė naujų įspūdžių
Nuotraukos iš asm. albumo / Lietuviškos žiemos Renji R. Reghu suteikė naujų įspūdžių
Šaltinis: 15min
0
A A

Rugsėjo pabaigoje Indijos pilietis Renji R. Reghu apgynė Kauno technologijos universitete (KTU) eksternu parengtą daktaro disertaciją. Tai pirmas atvejis, kai 2010 m. Vyriausybei patvirtinus naujus mokslo doktorantūros nuostatus, parengtus pagal naują Mokslo ir studijų įstatymą, disertaciją KTU apgina užsienio pilietis.

Naujuose nuostatuose numatyta, kad doktorantūros teisė gali būti suteikiama ne tik universitetui ar universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, bet ir universitetams kartu su užsienio mokslo ir studijų institucijomis. Vaisingai pasibaigusiu bendradarbiavimu patenkinta universiteto vadovybė, Cheminės technologijos fakulteto mokslininkai ir buvęs doktorantas.

Indijoje didelė konkurencija, Lietuvoje – lengviau

Renji gimė ir užaugo mažame, pietvakarinėje Indijos dalyje esančiame Keralos valstijos miestelyje. Keraloje baigė mokyklą ir universitetą, Mahatma Gandhi universitete įgijo chemijos magistro laipsnį ir persikėlė į Bangalore, kur dirbo chemiku sintetiku gerai žinomoje biotechnologijų įmonėje „Biocon“.

Jono Klėmano nuotr./Renji R. Reghu
Jono Klėmano nuotr./Renji R. Reghu

„Čia sintetinau heteroaromatinius junginius, kuriuos galima pritaikyti medicinoje, vėliau, jau grįžęs į Keralą, daugiau nei vienerius metus dirbau biomedicinos technologijų plėtros organizacijoje, kur dalyvavau kuriant biomedžiagas. Dirbdamas suvokiau, jog be daktaro laipsnio bus sunku siekti profesinės karjeros aukštumų. Kadangi man patinka dirbti chemijos srityje, nusprendžiau stoti į tos srities doktorantūrą“, – prisiminė Renji.

Dirbdamas jis ieškojo doktorantūros vietos užsienyje, nes Indijoje kiek ilgesniam laikui „atitrūkus“ nuo mokslo sunku patekti į doktorantūros programą. Be to, Indijoje doktorantūros kandidatas turi išlaikyti nacionalinį egzaminą, tad konkurencija labai didelė. Darbo vieta prof. Juozo Vido Gražulevičiaus tyrimų grupėje labiausiai atitiko jo tyrimų sritį, taigi pateikė prašymą dirbti prestižinėje Europos 7-tosios bendrosios programos Marie-Curie projekte.

Man nusišypsojo laimė, buvau pakviestas į KTU. Atvykau į Lietuvą 2009 m. vasaros pradžioje

Dabar naujasis daktaras džiaugiasi sėkme: „Man nusišypsojo laimė, buvau pakviestas į KTU. Atvykau į Lietuvą 2009 m. vasaros pradžioje. Jei kas nors manęs šiuo metu paklaustų, ar gailiuosi dėl šio savo sprendimo, atsakyčiau, kad tikrai ne, nes man čia sekėsi. Dėl to esu labai dėkingas savo moksliniam vadovui prof. J.V.Gražulevičiui ir laboratorijos kolegoms“.

Koziris – bendradarbiavimas su kitomis ES šalimis

Renji teigimu, Indijai gerai sekasi kosmoso tyrimų srityje, tačiau chemijos moksle aukštais pasiekimais pasigirti negali. Dėl to jis kaltina sustabarėjusią Indijos akademinę sistemą: dauguma mokslininkų, dirbančių viešuose akademiniuose institutuose, nerodo iniciatyvos, nes jie jau yra užsitikrinę nuolatinę darbo vietą. O ir tyrimų rezultatų aptarimas užima palyginti daug laiko.

Šiuo metu Indijoje daug kalbama apie terminuotas darbo sutartis, tikimasi, jos paspartins mokslo plėtrą. Lietuva, priešingai, bendradarbiaudama su kitomis ES šalimis, yra pranašesnė, tyrimai, atliekami bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, yra vaisingesni.

„Mūsų darbo grupė KTU naudojasi šiomis galimybėmis. Ką tik baigusi vykdyti vieną Europos 7-tosios bendrosios programos projektą, prof. J. V. Gražulevičiaus grupė pradeda vykdyti kitą didelį projektą, kurio apimtis beveik 3 milijonai eurų. Šio projekto tikslas įsteigti Kauno technologijos universitete organinių puslaidininkių tyrimų kompetencijos centrą. Tikiuosi, jog ši mokslo grupė dar labiau sustiprės per artimiausius metus“, – kolegoms gero linkėjo Renji.

Renji manymu, taip pat puikiai darbuojasi Lietuvos fizikai. Jam teko bendradarbiauti su Vilniaus universiteto fizikais, kurie sukūrė efektyvius metodus krūvininkų pernašos tyrimams netvarkiose organinėse sistemose. „Apskritai susidariau įspūdį, kad Lietuvos mokslas turi geras perspektyvas“, – įsitikinęs Renji.

Jono Klėmano nuotr./Renji R. Reghu su moksliniu konsultantu prof. Juozu Vidu Gražulevičiumi ant Didžiosios kinų sienos
Jono Klėmano nuotr./Renji R. Reghu su moksliniu konsultantu prof. Juozu Vidu Gražulevičiumi ant Didžiosios kinų sienos

Kuo skiriasi Indijos ir Lietuvos doktorantūros studijos? Renji juokauja, kad pagrindinis indų „baubas“ yra Mokslinių ir pramoninių tyrimų taryba (CSIR). Tai savarankiška institucija, kontroliuojanti daug mokslinių tyrimų centrų. Ši organizacija skiria stipendijas. Išlaikęs nacionalinį egzaminą doktorantas gali kreiptis į patvirtintus mokslinius vadovus ir registruotis į atitinkamą doktorantūros programą. Doktorantas penkerius metus gauna stipendiją. Renji stebisi, kad Lietuvoje būsimi doktorantai turi dalyvauti tik pokalbyje su komitetu. Antra vertus Indijoje studentai mokosi kiek trumpiau, ne šešerius metus (4+2), kaip Lietuvoje, bet penkerius (3+2).

Indijoje tapti mokslininku nėra lengva, gauti darbo vietą akademiniuose mokslo institutuose ir universitetuose taip pat sudėtinga. Kartais geriausias kandidatas negauna tinkamų pareigų dėl politinių priežasčių. Priešingai, patekti į pramonės įmones gan paprasta – dabar daug pramonės įmonių, tarp jų ir tarptautinės, ne tik gamina produkciją, bet ir užsiima mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra.

Perspektyvi tyrimų sritis

„Renji labai sklandžiai įsiliejo į mūsų mokslo grupės veiklą, – pasakojo jo disertacinio darbo mokslinis konsultantas prof. J.V.Gražulevičius. – Jis užsibrėžtų tikslų siekė ramiai, nesiblaškydamas, aktyviai bendradarbiaudamas su projekto dalyviais iš kitų Europos sąjungos šalių ir kitais gretutinių mokslo sričių specialistais“.

Pasak J.V.Gražulevičiaus, Renji tyrimų sritis – organinių puslaidininkių savybėmis pasižyminčių dendrimerų sintezė ir tyrimas. Organiniai puslaidininkiai vis plačiau naudojami šiuolaikinėse optoelektronikos ir elektronikos technologijose. Visų šiuolaikinių kopijavimo, fakso aparatų, lazerinių spausdintuvų elektrofotografiniai fotoreceptoriai gaminami naudojant organinius puslaidininkius.

Kompanijos „Sony“, „Samsung Electronics“, „Mitsubishi“ jau komercializavo organinių šviesos diodų pagrindu (OLED) gaminamus televizorius. Kompanijos „Osram“, „Philips“ ir kitos gamina OLED šviesos šaltinius, o didelio ploto labai ekonomiški šviesos šaltiniai – šviečiantys tapetai, langai – yra netolimos ateities gaminiai.

Renji pavyko susintetinti organinius puslaidininkius, kurie oro aplinkoje efektyviai perneša ir teigiamus, ir neigiamus krūvininkus. Prancūzų mokslininkai iš Grenoblio universiteto juos sėkmingai išbandė bipoliniuose lauko tranzistoriuose. Renji tyrimų rezultatai paskelbti labai aukštus citavimo rodiklius turinčiuose mokslo žurnaluose: Didžiojoje Britanijoje leidžiamame „Journal of Materials Chemistry“ bei JAV leidžiamame „Journal of Physical Chemistry C“.

Pastarajame žurnale pasirodė du Renji su bendraautoriais paruošti straipsniai. Renji apginto disertacinio darbo tema – „Elektronų donorinėmis grupėmis funkcionalizuotų organinių puslaidininkių, turinčių aromatines ir heteroaromatines šerdis, sintezė ir savybės“.

Pirmą kartą pamatė sniegą

Paklaustas, kokį pirmąjį įspūdį paliko Lietuva, Renji šypsosi – tai buvo jo pirmoji kelionė iš gimtosios šalies, taigi jis buvo pasiruošęs naujiems įspūdžiams. Jis dar menkai nutuokė apie Šengeno taisykles, tad pirmasis netikėtumas laukė Vilniaus oro uoste atskridus iš Frankfurto – čia niekas nepaprašė parodyti dokumentų.

„Dar prieš atvykdamas į Lietuvą pradėjau ieškoti joje gyvenančių indų, ypač malajali kalba (angl. malayalam, tai oficiali Keralos valstijos kalba) kalbančių žmonių. Man pasisekė. Socialiniame puslapyje radau penkių žmonių grupę „Malajaliai Lietuvoje“ (angl. Mallus in Lithuania). Susisiekęs su šiais mediciną Kaune studijuojančiais studentais gavau nemažai informacijos apie Lietuvą“, – pasakojo Renji.

Iš pradžių jis bijojo klimato pasikeitimo, nes regione, iš kurio jis atvyko, yra tik du sezonai – lietingasis ir sausasis. Lietuvoje jam teko „atlaikyti“ visus keturis, kaip pats sako, „ekstremalius“.

„Čia pirmą kartą pamačiau krintantį sniegą. Aš vis dar pamenu tą rytą, kai žvelgdamas pro langą pamačiau baltą gatvę. Tai buvo didelis netikėtumas. Šį vaizdą įamžinau nuotraukoje. Dabar Lietuvoje jau esu išgyvenęs tris šaltus žiemos sezonus“, – apie indui neįprastą patirtį kalbėjo Renji.

Jono Klėmano nuotr./Nemažai po Kauno apylinkes Renji R. Reghu keliavo dviračiu
Jono Klėmano nuotr./Nemažai po Kauno apylinkes Renji R. Reghu keliavo dviračiu

Jaunasis mokslininkas atvyko iš 1,2 milijardo gyventojų turinčios šalies, tad buvo pripratęs prie žmonių margumyno ir jų šurmulio. Lietuvoje dar ir dabar jis kartais nustemba – apsidairęs pastebi, kad gatvėje be jo daugiau žmonių nėra.

Taip pat prieš atvykdamas jis kiek nerimavo dėl galimo neigiamo žmonių požiūrio į svetimtaučius. Renji nuogąstavimai nepasitvirtino: „Per daugiau nei trejus metus praleistus čia įsitikinau, jog žmonės yra draugiški ir paslaugūs. Esu dėkingas kolegoms už jų begalinį palaikymą gyvenant Lietuvoje“.

Pasigedo kriketo

Ko pasigedo atvykęs į Lietuvą? Renji atsidūsta – kriketo. Jį žaidžia didžioji Indijos jaunimo dalis. Renji kriketą žaisdavo ar žiūrėdavo netgi egzaminų išvakarėse. Išliko pomėgis klausytis malajalių dainų, atliekamų K.J.Yesudas ar K.S.Chitra, taip pat karnatinės (angl. carnnatic) muzikos, kuri yra populiari pietų Indijoje. Tačiau čia kolegos ir bičiulio Ramūno Lygaičio dėka pamėgo ir džiazo muziką, ne kartą lankėsi festivalio „Kaunas Jazz“ koncertuose.

Vis dėlto Renji prisipažįsta – Lietuvoje jis neturi labai daug pramogų, tad dabar daugiau laiko leidžia naršydamas internete ir žiūrėdamas filmus, pradėjo rašyti „blogą“ ir tapo aktyvesnis socialiniuose puslapiuose. „Savaitgaliais susitinku su draugais ir kolegomis kavinėse.

Kartais vakarais gamindamas indiškus patiekalus lietuviams draugams eksperimentuoju virtuvėje. Gyvendamas Indijoje neturėjau galimybių keliauti, o dabar vykdamas į konferencijas ir projekto susitikimus mėgaujuosi kelionėmis“, – dinamišku gyvenimo būdu džiaugėsi Renji.

Savo ateitį sieja su mokslinių tyrimų sritimi

Renji apsigynė disertaciją ir jo darbo sutartis su universitetu greitai baigsis, tačiau jis tvirtai apsisprendęs toliau tęsti darbus mokslinių tyrimų srityje: „Pateikiau paraišką Europos Komisijai dėl podoktarinių studijų Saragosos universitete (Ispanija). Tikiuosi iki lapkričio pabaigos sulaukti patvirtinimo. Taip pat laukiu darbo interviu kompanijoje BASF, jis įvyks lapkritį“. Tolimesnėje ateityje jaunasis mokslininkas tikisi rasti tinkamą darbo vietą Indijoje ir ten įsikurti. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min