„Nemanau, kad įsakymas galios ilgiau nei metus. Mane užtikrino, kad datos rašyti nereikia, nes kasmet tvarka turi būti peržiūrima ir rengiamas naujas įsakymas. Jeigu man melavo žmonės, tai ir aš esu apgautas, “, – 15min.lt ketvirtadienį sakė ministras.
Tuo metu ketvirtadienio vakarą išplatintame LLRA pranešime teigiama,kad nors ministerijos valdininkai siūlė lengvatas taikyti vienerius metus, tačiau po ilgų diskusijų LLRA vadovybei „pavyko išsiderėti 8 metų pereinamąjį laikotarpį, dėl kurio buvo sutarta ir antradienį vykusiame keturių koaliciją sudarančių partijų tarybos posėdyje“.
Tačiau to partijai nepakanka, ji aiškina, kad šis sprendimas tik iš dalies sprendžią problemą.
„LLRA dar kartą pareiškia, kad būtina grąžinti galioti senąją Švietimo įstatymo redakciją, kadangi prieš dvejus metus jo pakeitimai buvo priimti prieš suinteresuotos šalies valią: prieš jį protestavo ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir profesinių sąjungų atstovai, mokyklų bendruomenės, tėvai, mokiniai. Dėl šių priežasčių būtina peržiūrėti Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatas“, – teigia partija.
Anot LLRA, viešojoje erdvėje vėl pradėta aktyviai spekuliuoti lietuvių kalbos egzamino tema, partijos atostovų žodžiais, skelbiant išgalvotus teiginius apie tariamą mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientų diskriminaciją įvedus kai kuriuos palengvinimus tautinių mažumų mokiniams.
Partija aiškina, kad su valdančiosios koalicijos partneriais išsiderėtomis kai kuriomis lengvatomis galės naudotis ne tik tautinių mažumų mokiniai, bet ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientai.
„Kaltinimai lietuvių mokinių diskriminacija yra visiškai nepagrįsti, kadangi tautinių mažumų mokyklų abiturientams, lyginant su mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokiniais, tenka didesnis mokymosi krūvis, juk jie papildomai laiko gimtosios kalbos egzaminą ir rašo dar vieną, minimalios 500 žodžių apimties, rašinį“, – rašoma pranešime.
„Švietimo bendrijų – mokinių, tėvų, mokytojų, taip pat lituanistų – pozicija lieka nepakitusi: gimtoji kalba visada liks gimtoji, kitos, kad ir kaip gerai asmuo jas mokėtų, bus tik išmoktos, jų mokėjimo lygis visada skirsis. Su gimtąja kalba negali konkuruoti jokia kita kalba, kadangi tai yra asmens mąstymo, bendravimo, šeimos aplinkos kalba.
Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų niekam nekilo sumanymas suvienodinti kalbos egzamino, todėl sunku susitaikyti su situacija, kai staiga šis politinis sprendimas tapo realybe. Dar kartą pabrėžiame, kad būtina grąžinti galioti senąją Švietimo įstatymo redakciją ir nustoti žaisti su jaunų žmonių likimais. Jie neprivalo mokėti tokios aukštos kainos už neapgalvotus buvusios liberalų ir konservatorių valdančiosios daugumos sprendimus“, – teigia lenkai.
