„Buvau girdėjusi, kad Lietuva yra šalis, kurioje žiemą ekstremaliai šalta – šalčiau nei Kanadoje. Taip pat buvau prigąsdinta, kad lietuviškos žiemos neištversiu, nes man bus tiesiog per šalta, negalėsiu toleruoti tokių oro sąlygų. Dar buvau girdėjusi, kad Lietuva turi greičiausią internetą Europoje, neišsemiamus gintaro išteklius, lazerines technologijas ir išvystytą elektroninės komercijos sektorių“, – toks buvo Keishos žinių apie Lietuvą bagažas, kai ji krovėsi lagaminus ir rengėsi čia atvykti.
Kaip Bobas Marley – žymus Jamaikos muzikantas – pasakytų: „Mylėk tą gyvenimą, kurį gyveni“ (Love the Life You Love – angl.). Aš myliu gyvenimą Lietuvoje!. Prisipažįsta ji.
Jamaikietė prisipažįsta, kad ruošiantis į svečią šalį jai nerimą kėlė keletas dalykų: gal nesusiras draugų, gal persišaldys ir susirgs „ekstremaliai šaltą“ žiemą? Vis dėlto jau atvykus čia, šios baimės išgaravo. MRU magistrantūroje elektroninio verslo vadybą studijuojanti mergina dabar tvirtina esanti be galo laiminga, kad studijuoti pasirinko Lietuvą.
Tiesa, inžinerijos bakalaurą įgijusios merginos galvoje, mąstant apie magistrantūrą, iš pradžių sukosi mintys apie Londoną. Tačiau ten studijuoti ir gyventi vis dėlto pasirodė – ne jos kišenei. Tuomet, dirbdama Afrikoje, pakalbėjusi su keletu lietuvių, ji nusprendė – bandys laimę Lietuvoje.
Žiema šalta ir per ilga
„Nė kiek nesigailiu, nes žinau, kad priėmiau tinkamą sprendimą. Žiema buvo kur kas šaltesnė, nei tikėjausi, ir ji buvo per ilga. Turėjau įsigyti daugiau šiltų drabužių, batų, pirštinių, kai čia atvykau“, – pasakoja mergina.
Ją nustebino tai, kad žiemą čia labai ramu. „Pagaliau pavasaris ir aš laiminga, girdėdama daugiau garsų, matydama daugiau veiksmo už lango“, – sako ji ir utoj pat priduria, kad jos nuostabą sukėlė ne tik tai. Pasak jos, maisto produktai ir reikmenys, be kurių ji negalėtų išsiversti, Lietuvoje labai pigūs.
„Tai man didelis privalumas. Be to, važiuoti autobusu ar taksi taip pat yra pigiau, nei kitose šalyse, kuriose man teko gyventi“, – pastebi Keisha.
Pramoko lietuviškų žodžių
Mergina negaili gražių žodžių ir lietuviams. Ypač gražiai ji atsiliepia apie bendramokslius: „Jie geri žmonės. Mes puikiai sutariame, jaučiu jų paramą, jie labai paslaugūs.“ Ji sako pastebėjusi, kad lietuvių palankumą lengviausiai galima pelnyti pažėrus keletą frazių lietuviškai.
„Taip išmokau keletą žodžių, bet tik pagrindinių, tokių kaip: „atsiprašau“, „bet“, „mokėti“, „kur“, „kas“, „ką“, „taip“, „ne“, „kodėlė“ („kodėl“ – aut.), – šiek tiek suklysta bevardydama, bet tai toli gražu dar ne viskas.
Tarp jau išmoktų žodžių yra ir daugiau: „pavardė“, „vardas“, „eiti“, „aš gyvenu čia“, „vienas“, „dvu“ („du“ – aut.), „trys“, „keturi“, „penki“, „šeši“, „septyni“, „aštuoni“, „devyni“, „dešimt“, „studentas bilietas“ („studento bilietas“ – aut.), „aš norėčiau“, „ačiū, labai ačiū“, „ir“, „labas rytas“, „kaip sekasi“, „laba denia“ („laba diena“ – aut.), „sveikas“, „sveiki“, „aš suprantu“, „kortelė“, „labai malonu“.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr. /Keisha LaRaine Ingram |
Studijos Lietuvoje skiriasi
Lygindama studijas Jamaikoje ir Lietuvoje Keisha pastebi skirtumų.
„MRU mano studijos labiau pažengusios, labai gerai struktūruotos. Jamaikos švietimo sistema labai gerai išvystyta ir konkurencinga, tačiau pernelyg brangi, ypač institucijose, kurios akredituotos tarptautiniu mastu. Didžiausi skirtumai tarp studijų čia ir mano buvusio universiteto yra kultūra ir klimatas. Jamaikoje su vasariniais drabužiais galime lankyti paskaitas ir žiemą, o Lietuvoje, žinoma, ne – skiriasi klimato sąlygos. Taip pat Jamaikoje į dėstytojus kreipiamės formaliau, o Lietuvoje galima kreiptis į profesorių vardu, žinoma, išlaikant deramą pagarbą“, – lygina Keisha.
Skiriasi ir informacijos pateikimas. Anot jamaikietės, MRU profesoriai stengiasi informaciją pateikti taip, kad suprastų visi, nepaisant kultūrinių skirtumų:
„Jamaikoje buvo kitaip, nes tarp studentų nebuvo tokių kultūrinių skirtumų, todėl kur kas lengviau pateikti studijų medžiagą nesibaiminant, kad kas nors nesupras.“
Pamilo LietuvąKą Keisha galvoja apie gyvenimą bendrabutyje? „Kam nuomotis butą, jei gali sutikti tiek daug žmonių, susirasti daug draugų iš Europos ir Afrikos. Be to, gauti puikias gyvenimo sąlygas už nedidelę kainą?“ – retoriškai klausia Keisha.
Ji prisipažįsta, kad jos kambario draugai – ukrainiečiai – praleidus maždaug septynis mėnesius kartu tapo beveik jos šeima.
Pasakodama apie savo gyvenimą Lietuvoje, ji nepamiršta paminėti ir universiteto valgyklos, į kurią dažnai užsuka pavalgyti.
„Mano mėgstamiausias patiekalas šioje kavinėje „kieva kotletas ir bulve ir salodas“ („Kijevo kotletas su bulvėmis ir salotomis“ – aut.)“, – plačiai nusišypso mergina.
Apibendrindama buvimo laiką mūsų šalyje Keisha tvirtina neturinti jokių rūpesčių nei dėl gyvenimo, nei dėl studijų čia.
„Aš tikiu, kad gyvenimas yra toks, kokį jį susikuri. Kaip Bobas Marley – žymus Jamaikos muzikantas – pasakytų: „Mylėk tą gyvenimą, kurį gyveni“ (Love the Life You Live – angl.). Aš myliu gyvenimą Lietuvoje!“ – plačiai šypsodamasi prisipažįsta ji.
