Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

LSAS prezidentas: Valstybė nežino, kokių specialybių studentų jai reikia

Vilius Morkūnas
LSAS nuotr. / Vilius Morkūnas
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilius Morkūnas prieš du mėnesius tapo Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentu. „Studentų zonai“ jis pasakoja apie LSAS, atlygį, kurį gauna atstovaudamas studentams, ir teigia, kad, norint sklandžiai reformuoti aukštąjį mokslą, reikėtų skatinti jaunimą rinktis ne tik tarp vadybos ir teisės.

Vilius Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijuoja miesto inžineriją, šiuo metu – trečiame kurse. Prieš tapdamas LSAS vadovu jis šioje organizacijoje dirbo socialinių reikalų ir akademinio proceso koordinatoriumi, vėliau buvo VGTU studentų atstovybės (SA) prezidentu.

Kaip sekasi studijuoti LSAS prezidentui?

Sudėtinga derinti studijas ir šią veiklą, tačiau kai yra daug noro – viskas pavyksta. Panašiai buvo ir vadovaujant VGTU SA, tad patirties jau turiu. Pirmus kelis mėnesius organizacijoje skiriu veiklų sudėliojimui ir komandos įvedimui į ritmą, kad vėliau galėčiau šiek tiek laiko atiduoti ir studijoms.

Apskritai, žiūrint į LSAS biuro sudėtį, čia dirba vyresnių kursų studentai, kai kurie planuoja studijuoti magistrantūrą, tad bet kuriuo atveju visam biurui reikės atiduoti savo duoklę studijoms. Be to, jei kalbame apie tai, kad turime taisyti spragas mokslo ir studijų sistemoje, tinkamai atstovauti studentams, mes pirmiausia patys turime būti aktyvūs studijų proceso dalyviai.

Ar praėjus mėnesiui po rinkimų įsijautei į naują statusą, naują veiklą?

Kai su kolegom kartais pašneku, tai išgirstu, jog pirmi trys mėnesiai bus dar pats įsijautimas – vieną dieną atrodo, kad jau esu visiškai įsivažiavęs ir žinau, kas kaip, bet – kaip diena – taip naujiena. Jau, atrodo, tvirtai dviem kojom stoviu, tad belieka įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Kokį atlygį gauni dirbdamas LSAS?

Pagrindinis atlygis yra kompetencijos, kurias įgaunu, pažintys, žmonių ratas ir galimybė išsakyti studentų nuomonę. Tai atneša vadovavimo, pozicijų reiškimo, viešo kalbėjimo, strateginio mąstymo, strateginio požiūrio į vykstančius procesus įgūdžius – tai kompetencijos, kurių tobulėjimui ribų nėra. Savęs ugdymas ir, be abejonės, paprasto studento padėka ar geras žodis – pagrindinis mano atlygis.

Kaip gyvuoja LSAS, su kokiomis problemomis susiduria?

Atstovavimas vyksta, organizacija gyvuoja, turime svarų žodį valstybės institucijose. Žinoma, norisi kuo labiau tobulėti, tad galima ir problemas bet kur įžiūrėti. Esminis dalykas yra studentų atstovavimo ir jų įtraukimo į sprendimų priėmimą įdiegimas studentų savivaldoje. Šie dalykai – metodikų įdiegimas ir realus jų veikimas, taip pat studentų pilietiškumo skatinimas, LSAS narių, SA, stiprinimas, studentų poreikių ir problemų nunešimas į nacionalinį lygmenį – ir yra tos sritys, į kurias reikia orientuoti savo veiklą.

Kaip paskatinti studentų pilietiškumą ir aktyvumą?

Kaip sakoma – geras pavyzdys visada užkrečia. Tai pavyzdys studentų atstovų aukštojoje mokykloje, kurie eina į posėdžius, dalyvauja įvairiose paskaitose, rodo iniciatyvą – „savas“ studentas parodo, kad gerai būti aktyviu studentu. Juk pozicijos išreiškimas gali atnešti gerus pokyčius aukštojoje mokykloje. Tai yra įrodymas, kad studentai gali keisti padėtį savo aukštojoje mokykloje.

Tad veikiame ne kažkokiais kalbėjimais apie tai, kaip yra gerai aktyvumas ar kaip gerai yra pilietiškumas, bet geru pavyzdžiu ir rezultatų parodymu. Studentai pamato, kad jų nuomonės išreiškimas ir kalbėjimas apie tai neša rezultatą ir įgyvendina jų siekius, jų norus. Tai yra pagrindinis dalykas, kuris motyvuoja pačius studentus.

Kokie yra paskutiniai LSAS pasiekti pokyčiai, kurių norėjo studentai?

Gruodžio pabaigoje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas priėmė LSAS siūlymus dėl neprivalomo kūno kultūros dalyko aukštosiose mokyklose. Tokiu būdu po ilgų diskusijų Seime buvo priimta, kad kiekvienas studentas savo studijų metu galės sporto užsiėmimus rinktis kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Tai paprastas pavyzdys, kaip LSAS atstovavimas priveda studentus prie norimų rezultatų.

O kokius klausimus sprendžiate šiuo metu?

Šiuo metu ruošiame siūlymus Mokslo ir studijų įstatymo pataisymams pagal Konstitucinio Teismo gruodžio 22 d. nutarimą, tad kitos savaitės  pradžioje valstybės institucijas ir visuomenę pasieks konkretūs LSAS siūlymai dėl susikomplikavusios situacijos taisymo.

Taip pat analizuojame Europos komisijos siūlomą variantą „ERASMUS For All“, t. y. programų „Veiklus jaunimas“ ir ERASMUS sujungimą. Čia kol kas – daug diskusijų, mes ir patys diskutuojame.

Kokia LSAS pozicija dėl studentų rotacijos?

Dar šį pavasarį LSAS politinėms partijoms, Seimo frakcijoms, kitoms valstybės institucijoms išsiuntinėjo savo poziciją Mokslo ir studijų įstatymo keitimo klausimais ir ten taip pat buvo kalbama apie rezultatų peržiūrėjimą. Siekėme, kad rezultatai būtų peržiūrimi po kiekvieno atsiskaitymo – taigi, po kiekvienos sesijos. Ir čia mes žiūrime kompleksiškai – jei mes kalbame apie dažnesnį peržiūrėjimą, kas reiškia, kad vieną semestrą studentai gali turėti valstybės finansavimą, kitą – ne, reikia kalbėti ir apie paskolų sistemos pokyčius, kad ji būtų kur kas lankstesnė, o sąlygos studentams būtų geresnės. Turime gerų pavyzdžių iš Vakarų Europos šalių, kur paskolos yra suteikiamos su kur kas mažesnėmis palūkanomis, paskolų grąžinimas lankstesnis ir atitinkantis ką tik studijas baigusio žmogaus galimybes.

Kitas dalykas – šalia rotacijos kalbame ir apie aiškią valstybės kryptį, kokių specialistų 5–7 metų perspektyvoje valstybei ir visuomenei reikės bei kokie yra valstybės prioritetai. Valstybė turėtų aiškiai pasakyti, kokių specialistų reikia ateityje, kad ir patiems moksleiviams galima būtų orientuotis, kur valstybė eina ir ko iš jų nori – ar mes toliau norime vadybininkų ir teisininkų ar galbūt einame į technologinius ir fizinius mokslus? Kai neaiškios yra valstybės kryptys, ką daryti moksleiviui, ką jam rinktis?

Apie ką dar reikia kalbėti, tai profesinis mokinių orientavimas. Skandinavijos šalyse yra įprasta, kad aukštosios mokyklos ir verslininkai lankosi mokyklose, organizuoja įvairias veiklas, siekdami, jog vaikai atrastų savo polinkį į vieną ar kitą sritį,  nuo mažens yra formuojamas mokinių požiūris į tam tikras specialybes. Pas mus dažnai moksleiviai renkasi, kur stoti, kai sužino valstybinių egzaminų rezultatus, klausimas, ar 12 klasėje dar reikėtų svarstyti?

Kokia studentų atstovų pozicija dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo?

Tinklo optimizavimo Lietuvoje tikrai reikia ir LSAS apie tai jau kalba  nuo pat aukštojo mokslo reformos pradžios, Tačiau, mes matome šiek tiek kitokį optimizavimo variantą –  siekiant klasikinių ir specializuotų universitetų – t. y. menų, technologiniai ir kt. Mes matome didžiules problemas, kurios galėtų iškilti atsiradus siektinam universitetui viename mieste – tai didžiuliai mechanizmai, kuriuos bus sunku suvaldyti, nebus to konkurencijos principo, kuris leidžia aukštosioms mokykloms gerinti studijų kokybę. Jei turėtume Vilniuje ir Kaune po vieną universitetą, klausimas, kiek jie konkuruotų?

Būtina įvertinti jau įvykusius aukštųjų mokyklų sujungimus bei numatyti galimus, ir naudą paprastam studentui bei studijų proceso kaitai, numatyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių sinergijos modelius.

Įvairūs akademikai ar Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad konkurencija būtų globali.

Žinoma, reikia žiūrėti į europinį lygmenį, siekti tarptautiškumo, bet kartais stebina tas požiūris – kai kalbama apie tinklo optimizavimą, daugiausia sakoma, kad reikia stiprinti mokslinį potencialą, mokslinį matomumą ir pakilti reitinguose – europiniuose, pasauliniuose ir pan. Ar visų mokslininkų publikacijų sudėjimas į vieną krūvelę duos kažkokią pridėtinę naudą?

Mes nesame prieš universitetų tinklo optimizavimą, bet esame už tai, kad jis būtų pamatuotas, kad būtų aiškūs kokybiniai rodikliai, būtų aišku, kur link visa tai nuves. Šiuo metu turime Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kurį sudaro sujungti Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas – reikia pasižiūrėti, kokią naudą tas sujungimas davė aukštajai mokyklai, pamatyti, kokios bėdos kilo.

Kaip bendradarbiaujate (o gal pykstatės?) su kitomis studentų organizacijomis – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ar Vilniaus universiteto studentų atstovybe, kuri jokiai nacionalinei organizacijai nepriklauso?

Šiuo metu palaikome normalius, dalykinius santykius ir, kadangi esu naujas vadovas, norėčiau žiūrėti į bendradarbiavimą naujai. Žinoma, šiuo metu nacionaliniu lygmeniu studentų organizacijos yra dvi, o kalbant apie studentų atstovybės, tai bendraujame ir kalbamės ne vien su visomis studentų atstovybėmis.

Studentų atstovų pozicijos skiriasi, bet galbūt yra kelias vienytis?

Galimybių visada yra, tačiau jos ne visada realizuojamos. Tokius klausimus sprendžia ne organizacijų vadovai, bet pačios narės, t.y. studentų atstovybės, ir, jei iš jų pusės bus tam poreikis ir bus matomos bendradarbiavimo galimybės, tada ir kalbėsime apie tai.

Viena organizacija būtų geriau, ar kaip tik reikalinga turėti dvi studentų pozicijas?

Kartais gerai, jei jas tinkamai išnaudoji, kai valstybės institucijose turi du balsus, o ne vieną. Bet jei jos priešingos, institucijos gali pasirinkti vieną arba kitą variantą. Taigi, studentams tai nėra geriau. Žinoma, kalbantis ir bendradarbiaujant galima įžvelgti dviejų organizacijų naudą. Prancūzijoje yra net trys nacionalinės studentų sąjungos. Tai net trys balsai, kurie gali suteikti svarumo studentų žodžiui.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min