„Maniau, kad dėl to galime surasti kompromisą, tačiau panašu, kad to padaryti nepavyks. Pasirašysiu įsakymą dėl egzamino palengvinimo vieneriems metams, kaip ir buvo sutarta Politinėje taryboje“, – po posėdžio žurnalistams sakė D.Pavalkis.
Ministras pridūrė, kad įsakymą pasirašys trečiadienį.
Tuo metu didžioji dalis Seimo ŠMKK priėmė protokolinį nutarimą, kad daug bangų keliantį įsakymą ministras pasirašytų tik pasitaręs su Egzaminų taryba, Bendrojo ugdymo taryba, tautinių mažumų ugdymo įstaigų pedagogais ir tėvais.
Seimo ŠMKK pasikvietė ministrą pasikeisti nuomonėmis apie jo planuojamus palengvinimus tautinėms mažumoms. To iš koalicijos partnerių reikalauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Anksčiau LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis interviu 15min.lt yra sakęs, kad pradžioje koalicijos partneriai sutiko palengvinimus taikyti aštuonerius metus, tačiau vėliau pasiūlė tai įteisinti tik pusmečiui. Lenkai dėl to supyko. Galiausiai valdantieji sutarė, kad palengvinimus numatantis ministro įsakymas galios metus.
Šiai partijai priklausanti švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė yra parengusi ministro įsakymą, pagal kurį tautinėms mažumoms numatomi įvairūs palengvinimai, pavyzdžiui, trumpesnis diktantas, galimybė aptarti savo pasirinktus kūrinius, kai tuo tarpu lietuvių moksleiviai privalo aptarti nurodytus kūrinius.
D.Pavalkis parlamentarams sakė prieš priimdamas sprendimą norintis išgirsti visas nuomones, tačiau jis neslėpė, kad vis tiek yra linkęs nustatyti palengvinimus. „Šiandien vienoks ar kitoks įsakymas turi pasirodyti. Aš manau, kad tam tikras nuolaidas galime padaryti pirmus metus“, – sakė jis.
Komiteto posėdyje palengvinimams pritarė tik LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius, „darbietė“ Larisa Dmitrijeva bei kai kurios į posėdį atėjusios pedagogės, mokančios tautinių mažumų vaikus.
Niekam nėra pasirengta. Pakeitimai būtų labai gražus gestas, kuris atneštų tik gerovę.
„Tautinių mažumų ir lietuvių moksleivių žinių skirtumas ne šiandien išaiškėjo. Lietuvių kalbai skiriamas didelis dėmesys, žinios yra aukštos, bet mes kalbame apie ką kita: apie literatūrines žinias. Reikia laiko, kad suvienodintume žinias, nes skiriasi programos“, – sakė J.Narkevičius.
Jo teigimu, programos tautinių mažumų moksleiviams ir lietuviams turėjo būti suvienodintos ne 11, o 5 klasėje, kad visi moksleiviai galėtų laikyti vienodą egzaminą.
Jam antrino ir L.Dmitrijeva: „Niekam nėra pasirengta. Pakeitimai būtų labai gražus gestas, kuris atneštų tik gerovę.“
Tuo metu parlamentarai Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys ir Aušrinė Pavilionienė aršiai kritikavo valdančiosios koalicijos iniciatyvą.
„Kitataučiai yra lygiaverčiai piliečiai. Griežtai pasisakau prieš, kad būtų pakeistas Švietimo įstatymas, kurio rengime dalyvavau, tai yra labai geras įstatymas. Sudaryti išimtis vienai mažumai būtų negarbinga“, – sakė A.Pavilionienė.
Kitataučiai yra lygiaverčiai piliečiai. Sudaryti išimtis vienai mažumai būtų negarbinga.
V.Stundys teigė, kad kalbos, esą tautinės mažumos nėra pasirengusios laikyti vienodo egzamino – netiesa. „Vyksta viso labo tik politinis žaidimas, spaudžiant vienai politinei jėgai“, – aiškino jis.
Parlamentaras Arimantas Dumčius pastebėjo, kad palengvinimai žeidžia lenkų ir rusų moksleivių orumą: „Jie turi būti lygiai tokie patys vaikai, kaip ir lietuviukai.“
Komiteto posėdyje dalyvavo nemenkas būrys pedagogų. Neprisistačiusi mokytoja, kuri kelerius metus moko tautinių mažumų moksleivius, teigė, kad jų žinių lygis labai skiriasi nuo lietuvių moksleivių.
„Skirtumas, kurį pamačiau atėjusi... Iki tol aš neįsivaizdavau tų problemų. Jų lietuvių kalbos vadovėlis – kaip užsienio kalbos, jis pritaikytas tik komunikacijai“, – sakė ji.
