Didėjanti atskirtis tarp moksleivių – vienas pagrindinių iššūkių. „Todėl pagrindinė mūsų užduotis yra užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam. Krizę išgyvena pedagogų rengimo sistema. Turime situaciją, kai jauni žmonės nesirenka būti mokytojais, o mokytojo vaidmuo, užtikrinant švietimo sistemos kokybę, be galo svarbus“, – kalbėjo ministrė.
Ne pirmus metus girdimas priekaištas, kad švietimo pasiūla, rengiami specialistai, jų turimas išsilavinimas, kvalifikacija ir kompetencija neatitinka darbo rinkos poreikių.
„Su tuo susiję visi pokyčiai profesiniame mokyme bei aukštajame moksle. Pertvarkant profesinio mokymo sistemą matome, kad joje buvo susiduriama su pakankamai dideliu neskaidrumu. Todėl yra pradėta centralizuota priėmimo į profesines mokyklas sistema, planuojant ne mokyklų užsakymų priėmimą, bet atsižvelgiant į kiekvieno regiono poreikius, į verslo, darbdavių poreikius, darbo ekonomikos raidos prognozes“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji pažymėjo,kad keičiamas profesinių mokyklų valdymas, į jį įtraukiant tiek vietos savivaldą, tiek verslą.
Studijos pagal valstybės užsakymą
Ministrė neslėpė: šiandien mokslo sistema yra ganėtinai fragmentuota ir sunkiai galinti konkuruoti tarptautiniu mastu.
„Jau prasidėjusi aukštojo mokslo pertvarka, kuri sietina su studijų programų kokybės didinimu, nes susiduriame su dideliu dubliavimu. Keičiama vertinimo bei finansavimo sistema. Jau šiemet numatyta 2400 papildomai valstybės finansuojamų vietų, siekiant įtvirtinti nemokamo bakalauro studijas Lietuvoje visiems, kurie atitiks minimalius reikalavimus, stojant į tas vietas, kur valstybė jaučia didžiulį poreikį. Tai sietina su inžinerinės, informacinių technologijų specialybėmis“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimas esą sustiprins aukštųjų mokyklų galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu.
„Jau šiemet žengtas Vyriausybės žingsnis, numatant papildomą finansavimą dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams – 22,6 mln. eurų. Tai bus tęsiama ir kitąmet. Be to, siekiama 16 proc. didinti dėstytojų ir tyrėjų atlyginimus. Numatoma didinti studentų ir doktorantų stipendijas“, – žadėjo ministrė.
Kels mokytojo profesijos prestižą
Šios Vyriausybės siūloma švietimo pertvarka apima visus švietimo ir mokslo sistemos pokyčius nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokslo centrų.
„Bendrajame ugdyme pokyčiai sietini su dviem pagrindinėmis kryptimis: užtikrinant, kad patys gabiausi rinktųsi mokytojo profesiją bei įgalinant dabartinius mokytojus suteikti visą ką geriausia mūsų mokiniams. Tam kuriami trys mokytojų rengimo centrai, siūlant naujas sąlygas būsimiems mokytojams“, – pasakojo J.Petrauskienė.
Kuriama kaupiamojo vertinimo sistema, startuoja neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas.
Taip pat pertvarkoma dabartinė mokytojo apmokėjimo sistema: nuo rugsėjo įvedamas etatinis mokytojo apmokėjimas.
„Per kelerius metus į mokytojų atlyginimus bus investuota 96 mln. eurų. Tai užtikrins, kad mūsų mokytojų vidutinis atlyginimas 2020 metais sieks ne mažiau 1000 eurų“, – tikino ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad prasideda ugdymo programų peržiūra, vertinimo sistemos kaita, kad baigiantis mokyklą mokinys savo pasiekimus vertins ne pagal tris ar penkis balus: „Kuriama kaupiamojo vertinimo sistema, startuoja neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas.“
