„Kalbėta, kad mokslo metai bus prailginti su idėja, kad galės moksleiviai ramiai išeiti kursą [...]. Jeigu vis tiek kursas išeinamas laiku, tada dvi savaites nėra ką veikti. Matyt, kažkas nesusitvarkė su užduotimi, – penktadienį 15min kalbėjo LMS atstovas ir pridūrė, kad mokiniai iniciatyvą ilginti mokslo metus vertina prieštaringai. – Ne visai buvo pasiruošta iš mokyklos pusės [...] toms papildomoms dviem savaitėms.“
R.Štreimikis pažymėjo, kad mokyklų, kurios organizavo išvykas ar įdomesnes pamokas, buvo. Tačiau jis apgailestavo, kad didžioji jų dalis pridėtų dienų metu jaunuoliams veiklos nepasiūlė: „Deja, didžioji dalis mokyklų buvo tas blogiausias variantas, kur nieko neveikta ir kažkaip kursas išeitas anksčiau.“
Tikimasi, kad „tuščio buvimo atvejų“ mažės
„Ugdymo procesą organizuoja mokyklos“, – atsakydamas į R.Štreimikio žodžius pastebėjo švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Anot jo, papildomos mokymosi dienos galėjo būti išnaudojamos neformaliam švietimui, bet, matyt, kaip teigė G.Kazakevičius, kilo planavimo problemų.
„Žinodamas, kad mokslų dienų skaičius yra didesnis, savo dalyko ar kurso programą gali suplanuoti ilgesniam laikui, per kurį galima būtų skirti didesnį dėmesį gyliui, o ne tik pločiui, perbėgant tam tikrą kursą“, – dėstė viceministras.
„Manau, per laiką praktika tik gerės ir tokio tuščio buvimo atvejų mažės“, – pridūrė jis.
Kada gerės mokinių rezultatai?
Ilginant mokslo metus, G.Kazakevičiaus teigimu, siekta ištęsti laiką, skirtą dalykų mokymuisi, sukurti sąlygas geresniems rezultatams pasiekti, taip pat norėta lygiuotis į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančias šalis – esą lygindamiesi su jomis atrodėme „ganėtinai nekaip“.
„Dabar priartėjom prie EBPO šalių vidurkio“, – pažymėjo viceministras.
Pasiteiravus, kaip sužinosime, kad mokinių rezultatai pagerėjo ar pablogėjo dėl įvestų ilgesnių mokslo metų, G.Kazakevičius atsakė, kad greitų pokyčių tikėtis nereikėtų.
„Galbūt mes tai galėsim pamatyti kažkokiame naujame tarptautinių tyrimų cikle. Po kelerių metų galbūt matysime, kad mokinių nacionaliniai pasiekimų rezultatai ar valstybinių egzaminų rezultatai padarė krustelėjimą į vieną ar į kitą pusę. Tie matavimai netiesiogiai siesis su tuo, kaip suveikė mokslo metų ilginimas“, – komentavo viceministras.
2018–2019 metais, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, mokslo metai ilgės savaite.
Gelbės regionus
Tai – ne vienintelė šių mokslo metų naujovė: keisis stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka (bus atsižvelgiama ne tik į egzaminų, greičiausiai 12 klasės, brandos darbų rezultatus, bet ir į metinius pažymius), mokinio krepšelį keis klasės, bus įvedamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis.
G.Kazakevičius patikino, kad pritaikius naują tvarką, atlygis mokytojams nemažės, o iki 2020 metų bus ne mažesnis nei 1000 eurų.
Jis taip pat pasakojo, kad šįmet bus pradėtas įgyvendinti „Kokybės krepšelio“ projektas – regionų mokykloms numatyta skirti 11 mln. eurų, ugdymo įstaigos juos esą galės išleisti savo nuožiūra.
„Šita priemonė yra skirta skirtumams tarp mokyklų mažinti“, – penktadienį 15min studijoje minėjo viceministras.
R.Štreimikis: mokyklos neturi psichologų
Kreipusis į moksleivių atstovą ir paklausus, kas turėtų keistis mokytojo gyvenime, kad pagerėtų jo darbas, R.Štreimikis atkreipė dėmesį į psichologus – esą jų trūksta.
„Nepaisant to, kad Švietimo įstatyme 400 moksleivių yra ta riba, kuriai reikia vieno etato psichologo, deja, mokyklos vis dar neturi psichologų.
Labai svarbu, kad mokytojai savo darbo vietose jaustųsi gerai, svarbu, kad būtų laimingi.
Psichologų ne tik moksleiviams reikia [...]. Psichologas, galvojant apie mokyklą kaip apie įmonę, žmonių grupę, dirbančią dėl bendro tikslo, yra lygiai toks pats svarbus kaip bet kuriai įmonei žmogiškųjų išteklių tvarkytojas. Labai svarbu, kad mokytojai savo darbo vietose jaustųsi gerai, svarbu, kad būtų laimingi“, – kalbėjo LMS jaunimo politikos koordinatorius.
„Mokytojas turi būti prestižinė specialybė. Jeigu mokytojas bus prestižinė specialybė, jei mokytojai bus laimingi ir eis su šypsenom į darbą, tada žymiai lengviau eiti ir mokiniams. O toks ir tikslas – kad tie dvylika metų būtų smagūs, džiugūs, kad visi mokyklą atsimintų kaip smagią vietą.
Deja, dabar labai dažnai išėjimas į universitetą reiškia, kad pagaliau baigėsi mokykla, dvylikos metų kankynė. Taip neturėtų būti“, – pridūrė R.Štreimikis.
Daugiau darbo vietų psichologams
Jam atsakydamas G.Kazakevičius pažymėjo, kad šiais mokslo metais ugdymo įstaigose planuojama sukurti 190 papildomų psichologų etatų.
„Bet, aišku, reikia galvoti ir apie tam tikrą modelį, ar iš tiesų kiekvienai mokyklai reikia turėti visus pagalbos specialistus. Galbūt ne. Galbūt reiktų mąstyti taip, kad pagalbos specialistai galėtų būti koncentruojami, pavyzdžiui, savivaldybėje, o iš jos, žinant, kur ko reikia, jie galėtų daryti tai, ką minėjo Rokas“, – svarstė viceministras, taip pat pažymėjęs, kad kvalifikuotų, išsilavinusių specialistų į periferijoje veikiančias mokyklas prisikviesti sudėtinga.
Daugiau apie naujoves mokykloje – vaizdo įraše iš 15min studijos:
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslo metus pradės 3 tūkst. mažiau mokinių nei pernai
