Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 7d. 00:00

Mokslininkas A.Gegeckas: mikroorganizmai mums reikalingi taip pat, kaip ir mes jiems

Audrius Gegeckas
Asmeninio archyvo nuotr. / Audrius Gegeckas

Mikrobiologijos pasauliu dar vaikystėje susižavėjęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) dėstytojas dr. Audrius Gegeckas sako, kad mikroorganizmų tyrinėjimai – ne tik be galo įdomi, bet ir labai perspektyvi sritis. Apie tai, kas paskatino jį tapti mikrobiologu ir kur mikrobiologai gali įgyvendinti savo idėjas, mokslininkas sutiko papasakoti 15min skaitytojams.

– Papasakokite, kada ir kodėl pradėjote domėtis nematomu gamtos pasauliu.

– Už tai, kas esu dabar, esu dėkingas savo seneliui. Jis pirmasis mane supažindino su gamtos mokslais ir pirmuoju mano gyvenime mikroskopu. Mano senelis buvo veterinarijos gydytojas ir jo namuose visada rasdavau man įdomių ir nematytų prietaisų.

Kada pirmąjį kartą pamačiau vaizdą pro mikroskopo objektyvą, net nepamenu, bet iš tėvų pasakojimų suprantu, kad man buvo 4–5 metai. Ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad tuo metu ir prasidėjo mano, kaip mikrobiologo, gyvenimas.

– Ar besimokydamas mokykloje neužmiršote savo susidomėjimo objekto?

– Mokykloje trauka gamtamoksliniam pasaulio pažinimui tik dar labiau sustiprėjo. Mokydamasis Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje buvau pasirinkęs gamtos mokslus, priklausiau gamtotyrininkų būreliui „Smegduobė“, vykdžiau įvairius gamtos projektus.

– Jau tuomet supratote, kuo norite būti ateityje?

– Gamtos pažinimas man buvo labai artimas ir jau nuo pat pradžių žinojau, kad siesiu savo gyvenimą su biologija, nors tuo metu dar neįsivaizdavau, kad tapsiu mikrobiologu. Baigus gimnaziją teko rinktis, ką studijuoti, mano pasirinkimas buvo molekulinė biologija Vilniaus universitete.

– Kodėl rinkotės būtent mokelulinės biologijos studijas VU?

– Mane traukė pažinti tai, ko nematau, ir suprasti tai, ko nesuprantu. Trečiame kurse reikėjo pasirinkti tarp dviejų krypčių – mikrobiologijos ir genetikos. Teko studijuoti ir vieną, ir kitą, tačiau jau per pirmą mikrobiologijos paskaitą supratau, kad mikropasaulis yra tai, ko aš noriu. Nuo tos akimirkos siekiau savo tikslo.

Be to, mikrobiologijos studijų programa yra unikali ir vienintelė tokia Baltijos šalyse. Vilniaus universitetas traukė savo dvasia ir istorija. Norėjosi būti tokio universiteto dalimi, palikti dalelę savęs universitetui ir kartu kurti istoriją.

– Kokių žinių ir įgūdžių davė mokelulinės biologijos bakalauro studijos?

– Bakalauro studijas galiu pavadinti įžanga, tarsi pirmuoju žingsniu į tikrąjį mokslą ir pažinimą. Nori ar nenori, visi jį turime žengti. Dažniausiai žengęs šį žingsnį supranti, ar nori keliauti toliau, ar sustoti, ar pasukti į kitą pusę. Ketveri studijų metai yra pakankamas laikas, kad suprastum, ar esi savo kelyje. Bakalauro studijų metu pradėjau dirbti laboratorijoje, savo rankomis galėjau liesti tai, kas yra nematoma ir kas nevaldomai traukė mane. Apgynęs praktinį darbą jau turėjau įgūdžių ir patirties tam, kad nuspręsčiau šias studijas toliau tęsti magistrantūroje.

– Kodėl magistrantūros studijoms rinkotės tą pačią programą?

– Po bakalauro studijų nieko kito nebeįsivaizdavau, tik toliau tęsti darbus ir gilintis į mikrobiologijos mokslą. Supratau, kad mikrobiologija – tai viskas. Mikroorganizmai yra visur, jie mums reikalingi taip pat, kaip ir mes jiems. Neįmanomas nė vienas žingsnis be jų. Vis daugiau pramonės procesų tampa priklausomi nuo mikroorganizmų fermentų. Nauji atradimai, naujos mikroorganizmų rūšys, nuolatinė evoliucija ir kintamumas – tai tik maža mikrobiologijos mokslo dalis, kurią reikia bandyti suprasti ir pritaikyti. Norint sėkmingai tai vykdyti, man reikėjo daugiau žinių, ir jų įgijau mikrobiologijos magistrantūros studijų metu.

Dar nebaigęs magistrantūros studijų jau žinojau, kad studijas tęsiu ir toliau. Esu maksimalistas ir tai kartais padeda, o kartais ir kenkia. Tyrinėdamas mikroorganizmus niekada nežinai, ar pavyks išsiaiškinti tai, ko ieškai. Kartais mikroorganizmai yra tokie užsispyrę, kad lengvai nepasiduoda, ir nepavyksta išsiaiškinti, kaip jie veikia. Maksimalizmas ir pažinimo noras mane vedė toliau, į doktorantūrą.

– Ar lengva mikrobiologams įsilieti į darbo rinką?

– Studijuodamas doktorantūroje jau buvau dirbęs UAB „Fermentas“ (dabar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“), keliuose moksliniuose projektuose, vykdžiau privačius įmonių užsakymus, kuriuose reikėjo nustatyti mikroorganizmų veikimą ir pritaikyti jų naudą.

Antrais doktorantūros metais man pasiūlė skaityti biotechnologijos paskaitas. Neabejodamas sutikau ir šiandien jau turiu 7 metų dėstymo patirtį – tai padėjo man tobulėti ir kaip mokslininkui, ir kaip pedagogui.

– Ką veikiate šiuo metu?

– Šiuo metu turiu savo mokslinę grupę, dėstau dviejuose universitetuose, esu Lietuvos ir užsienio mokslinių draugijų narys. Mano karjera plėtojasi ir privačiame sektoriuje – einu mokslinio padalinio vadovo pareigas privačioje biotechnologijų įmonėje, skaitau pranešimus Lietuvoje ir užsienyje, vedu mokymus, tenka pasisakyti aktualiais visuomenei klausimais ir stengiuosi būti pavyzdys jauniems, savo kelio ieškantiems žmonėms.

– Mikrobiologija ir privatus verslas. Kokios galimybės?

– Drąsiai sakau, kad reikia tik noro. Visos galimybės įmanomos. Sparčiai plėtojantis biotechnologijų sričiai, darbdaviai ir investuotojai ieško jaunų ir perspektyvių, savo erudiciją, žinias ir užsispyrimą demonstruojančių darbuotojų. Yra nemažai pagalbinių įrankių kurti savo įmonę ar startuolį. Ne kartą teko bendrauti su žmonėmis, kurie prašo pasiūlyti tik idėją, o jie pasirūpins įmonės kūrimu ir finansais. Šiuo metu labai trūksta idėjų ir konstruktyvių sprendimų gyvybės moksluose, todėl jauni žmonės yra tie, kurie gali padėti visuomenei judėti tinkama linkme.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min