Sprendžiant aukštųjų mokyklų valdymo klausimus, siūloma, kad valdymas būtų dvinaris, kai svarbiausius klausimus sprendžia akademinės bendruomenės sudarytas senatas bei taryba.
„Senatas spręstų akademinius klausimus, tarybos – ūkio, finansų, strategijos klausimus, savo sprendimams šios institucijos turėtų gauti viena kitos pritarimą, ir abi būtų sudaromos akademinės bendruomenės pagrindu“, – BNS sakė darbo grupės pirmininkas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys.
KT gruodžio mėnesį paskelbtame nutarime, kuriuo kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat pabrėžė, kad valstybė visų pirma privalo garantuoti pagal visuomenės poreikį valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių studentų finansavimą, ir tik tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, toks valstybės užsakymas gali būti pateiktas ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Šiuo metu vadinamąjį studento krepšelį, priklausomai nuo rezultatų, gali gauti ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai. Pasak V.Stundžio, tokią tvarką siūloma keisti atsižvelgiant į KT nutarimą. Komiteto vadovas pažymėjo, jog privačios aukštosios mokyklos turi studijų programų, kurių nėra valstybiniuose universitetuose, tačiau tų programų sakė nenorintis konkretizuoti, tik pridūrė, jog jų yra nedaug.
Dar viena naujovė – darbo grupė siūlo numatyti studijų stipendijas geriausiai besimokantiems studentams, tačiau tiek dėl stipendijų dydžio, tiek dėl jų skyrimo galimybių siūloma palikti spręsti Vyriausybei.
„Pataisomis tarp paramos formų studentams numatyta nauja stipendijų rūšis – studijų stipendija, kuri būtų skiriama patiems geriausiems studentams, ir į ją galėtų pretenduoti tiek valstybinių, tiek nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai“, – sakė V.Stundys.
Gruodžio pabaigoje KT kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, skubiems pakeitimams užpildant teisinį vakuumą pataisos priimtos specialiai tam sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje. Kitiems KT nutarimo punktams teisiškai reglamentuoti sudaryta darbo grupė buvo įpareigota iki kovo parengti atitinkamas įstatymo pataisas.
KT gruodžio pabaigoje prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų – aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Sausį skubiai keisdamas įstatymą Seimas patvirtino nuostatą, kuri daugiau galių valdant universitetus suteikia senatams, jiems pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai. Toks reguliavimas pakeistas universitetams leidžiant pasirinkti, kokiu dažnumu rotuoti studentus, kas semestrą, ar kasmet.
