Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokyklų vadovai neprieštarauja kadencijoms, tačiau nenorėtų keisti darbo vietų

Spaudos konferencija „Atsinaujinančios mokyklos sėkmės garantas“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Spaudos konferencija „Atsinaujinančios mokyklos sėkmės garantas“
Šaltinis: 15min
3
A A

Mokyklų vadovai neprieštarauja planuojamoms ugdymo įstaigų direktorių kadencijoms, tačiau norima, kad pokyčiai būtų įvesti laikantis teisės aktų. Be to, norima, kad mokyklų direktoriams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį, įstatymas būtų taikomas praėjus penkeriems metams po įsigaliojimo, spaudos konferencijoje sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė.

Tai yra dar viena desperatiškos raiškos forma, kada bandoma vienu kirčiu, gerai nepamatavus, gerai nepasvėrus, kirsti vėl per visą švietimą ir tikėtis kažkokio rezultato, – teigė S.Jurkevičius.

Dainius Žvirgždauskas, Kauno KTU inžinerinio licėjaus direktorius, teigia, kad palaiko pokyčius, tačiau reikėtų neskubėti jų diegti, įtraukti visus švietimo sistemos dalyvius, skatinti diskusijas. Jis sako, kad Lietuva mėgsta lygiuotis į skandinavus ar estus, tačiau būtent tose šalyse švietimo reformos buvo priimtos neskubant.

„Mes nesame nusiteikę nei prieš kadencijas, nei prieš rotacijas, manome, kad ši inovacija mokykloms yra teigiamas veiksnys. Bet visa tai reikia daryti sistemiškai“, – sakė D.Žvirgždauskas.

Suteikti direktoriams daugiau laisvės formuojant kolektyvą

Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius abejoja tokiu valdžios sprendimu Anot S.Jurkevičiaus, šios švietimo pataisos gali atnešti daugiau žalos.

„Tai yra dar viena desperatiškos raiškos forma, kada bandoma vienu kirčiu, gerai nepamatavus, gerai nepasvėrus, kirsti vėl per visą švietimą ir tikėtis kažkokio rezultato“, – kalbėjo S.Jurkevičius.

Pasak jo, direktorių kaita mokykloje gali užlaikyti mokyklos progresą: atėjusiam į naują įstaigą vadovui reikia užtvirtinti santykius su bendruomene, kad galėtų efektyviai dirbti. S.Jurkevičiaus manymu, kartu su pataisomis reiktų ir teisinės bazės, kuri įtvirtintų didesnį mokyklos vadovų savarankiškumą, pavyzdžiui, renkantis pavaduotojus.

„Jeigu mes norime direktorius keisti, visuotiniu būdu varyti į kitas mokyklas, suteikime jiems teisę tose mokyklose atitinkamai formuoti savo kolektyvus. Savaime suprantama, kad mokyklos direktorius, atėjęs į naują kolektyvą, negalės greitai nei suformuoti savo pavaduotojų kolektyvo, nei laisvai disponuoti ir mokytojų kolektyvu“, – kalbėjo Vilniaus Licėjaus direktorius.

Valstybė gerai įvertina direktorių ir po to jį atleidžia

Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą – mokyklos direktorių vertinimą. Jie yra vertinami trimis būdais: akredituojant programas, vykdant išorinį auditą bei vadovo atestaciją. Pasak A.Daubaro, visais atvejais vadovas yra vertinamas visais aspektais, tačiau susidaro prieštaravimas, kai gerai įvertintas direktorius turi palikti savo darbo vietą.

Mokyklos vadovų atestacija vyksta kas penki metai, o patys direktoriai turi kasmet pateikti savo veiklos ataskaitą, pagal kurią taip pat vyksta kompetencijų vertinimas. Mokyklos vadovą iš viso vertina 28 institucijos.

„Tarkim, gauna aukščiausią vadybinę kategoriją, kurią jam suteikia institucijos komisija valstybės vardu, reiškia, valstybė pripažįsta, kad vadovas dirba gerai, moderniai, atitinka šiuolaikinius reikalavimus vadyboje, gauna valstybės dokumentuose antspaudą ir po pusės metų ta pati valstybė paprašo žmogų išeiti iš darbo vietos, nors pati jį įvertino gerai“, – aiškino A.Daubaras.

Jis mano, kad kadencijos reikalingos naujiems ugdymo įstaigų vadovams, kurių veiklos rezultatų dar nėra, o atleisti ilgalaikį mokyklos direktorių, nepaisant gerų vertinimų bei mokyklos rezultatų, būtų nelogiška.

Mokyklų vadovus vertina 28 institucijos

Mokyklų vadovų atestacija vyksta kas penki metai, o patys direktoriai turi kasmet pateikti savo veiklos ataskaitą, pagal kurią taip pat vyksta kompetencijų vertinimas, teigia Ramutė Mečkauskienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė. Ji priduria, kad mokyklos vadovą iš viso vertina 28 institucijos.

R.Mečkauskienė sako, kad nauji politikai nesigilino, kas buvo vykdoma švietimo sistemoje anksčiau. Pavyzdžiui, direktorių kadencijos buvo prieš beveik 20 metų, tačiau 2004 metais tai buvo pakeista ir mokyklų vadovų terminuotos sutartys pakeistos neterminuotomis.

Kauno A.Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius siūlo, kad direktoriams būtų leista dalyvauti konkurse dėl mokyklos vadovo vietos ir pasibaigus abiems kadencijoms. Mokyklos bendruomenė taip pat prisideda prie vadovo vertinimo, todėl jei nebūtų pritarimo – problema savaime išsispręstų.

Vienas direktorius dirbtų tik 10 metų toje pačioje mokykloje

Jei būtų priimtos siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, mokyklos vadovai vienoje įstaigoje galės dirbti iki dviejų kadencijų. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Pasibaigus pirmajai kadencijai, direktorius turės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse dėl mokyklos vadovo vietos.

Mokyklose, kur direktoriai dirba daugiau nei 10 metų, konkursas būtų skelbiamas po metų. Dabartiniai vadovai taip pat galės dalyvauti konkurse ir laimėję galės dirbti toje pačioje mokykloje dar 10 metų. Po to jie galės pretenduoti į mokyklos vadovo vietą tik kitose ugdymo įstaigose.

Šias Švietimo įstatymo pataisas pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min