Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 gegužės 22d. 11:35

Mokymosi statistika: padaugėjo pradinukų ir Lietuvoje studijuojančių užsieniečių

Studijos
Unspalsh.com nuotr. / Studijos
Šių mokslo metų pradžioje šalies ugdymo įstaigose mokėsi ir studijavo 486 tūkst. mokinių ir studentų, arba 18 tūkst. (3,6 proc.) mažiau nei 2016–2017 mokslo metais, antradienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Tiesa, išaugo pradinukų ir šalyje studijuojančių užsieniečių skaičius.

Departamento teigimu, bendrą moksleivių ir studentų skaičiaus mažėjimą lemė mažėjantis gyventojų skaičius.

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. pradžioje Lietuvoje buvo 523,5 tūkst. 7–24 metų amžiaus gyventojų. Palyginti su 2017 m. pradžia, šio amžiaus asmenų skaičius sumažėjo 25 tūkst. (4,6 proc.).

5,3 proc. pirmokų – šešiamečiai

2017–2018 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1 125 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 326,1 tūkst. mokinių, arba 4,8 tūkst. (1,5 proc.) mažiau nei 2016–2017 mokslo metais.

Mokinių ir studentų skaičius
Mokinių ir studentų skaičius

Per metus pradinėse klasėse (1–4 klasės) mokinių skaičius išaugo 2,7 tūkst. (2,4 proc.), o 5–12 klasėse sumažėjo 7,6 tūkst. (3,5 proc.).

„Pradinukų skaičiaus augimą lėmė 2005–2009 m. didesnis gimstamumas šalyje. Tačiau 2013–2016 m. didėjęs pirmokų skaičius, 2017 m. sumažėjo. 2017 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 29,7 tūkst. vaikų, arba 875 (2,9 proc.) mažiau nei 2016 m. Dauguma pirmokų (94,7 proc.) buvo septynmečiai, 2,9 proc. – šešiamečiai, 2,4 proc. – aštuonmečiai ir vyresni“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

2017 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 27 tūkst. mokinių (2016 m. – 30 tūkst.), brandos atestatus – 24 tūkst. abiturientų (2016 m. 25 tūkst.).

Dauguma abiturientų (69 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus: 37 proc. – universitetuose, 23 proc. – kolegijose, 9 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

Inžinerija – populiariausia profesinėse mokyklose

2017–2018 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 42,1 tūkst. mokinių, tai 5,6 tūkst., arba beveik 12 proc. mažiau nei 2016–2017 mokslo metais.

2017 m. į profesinio mokymo įstaigas priimta 20 tūkst. mokinių (2016 m. – 25,6 tūkst.). Tarp jų 1,2 tūkst. (6 proc. visų įstojusių) yra baigę aukštąsias mokyklas, 2,8 tūkst. (14 proc.) – baigę profesinio mokymo įstaigas.

2017 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 16 tūkst. kvalifikuotų specialistų, tarp jų daugiausia inžinerijos (3,4 tūkst.), verslo (3,1 tūkst.), paslaugų asmenims (2,9 tūkst.), statybos (1,9 tūkst.) srities specialistų.

2017 m. 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.

Šiuo metu šalies aukštosiose mokyklose studijuoja 40 proc. 20–24 metų amžiaus jaunimo. Šalyje yra 43 aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 22 kolegijos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Paskaita
Luko Balandžio / 15min nuotr./Paskaita

Rezidentūroje – 1,8 tūkst. būsimų medikų

2017–2018 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 117,7 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 82,3 tūkst., kolegijose – 35,4 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2016–2017 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 5,5 tūkst. (6,4 proc.), kolegijose – 2,2 tūkst. (5,7 proc.).

Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 10,4 tūkst., arba beveik 9 proc. visų studentų.

2017 m. į kolegijas ir universitetų bakalauro ir vientisąsias studijas buvo priimta 26,6 tūkst. studentų – 2,5 tūkst., arba 8 proc., mažiau nei 2016 m.

2017–2018 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo daugiau kaip pusė (52,7 tūkst., arba 64 proc.) visų universitetų studentų.

Magistro kvalifikacinio laipsnio siekė 25,2 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,4 tūkst. studentų, rezidentūroje studijavo 1,8 tūkst. būsimų medikų.

2017 m. aukštosios mokyklos parengė 27,6 tūkst. aukštojo mokslo specialistų.

2017 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnis suteiktas 8,3 tūkst. absolventų, universitetuose 11,2 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 7,2 tūkst. – magistro, 296 – mokslo daktaro laipsnis, 613 absolventų, baigę laipsnio nesuteikiančias studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.

Lietuvą renkasi studentai iš Azijos

Daugiausia parengta verslo ir administravimo specialistų (6 tūkst., arba penktadalis visų absolventų), inžinerijos (3,6 tūkst.), sveikatos mokslų (3,7 tūkst.), socialinių mokslų (2,8 tūkst.), teisės (1,6 tūkst.) specialistų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Studetai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Studetai

Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 7,7 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 6,6 proc. visų studentų. Palyginti su praėjusiais 2016–2017 mokslo metais, studentų užsieniečių padaugėjo 0,4 tūkst. (6 proc.), o palyginti su 2010–2011 m. – beveik du kartus.

„Daugiau negu pusė (60 proc.) universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, daugiau kaip trečdalis studijuoti atvyko iš Azijos šalių“, – teigia Lietuvos statistikos departamentas.

Eurostato duomenimis, 2016 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7,9 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Daugiausia lietuvių studijavo Jungtinėje Karalystėje (49,7 proc.), Danijoje (18,3 proc.), Lenkijoje (11,2 proc.).

Departamentas informaciją parengė remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro statistiniais duomenimis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min