Mergina tvirtino nesanti magistro darbo įvertinimu nepatenkinta studentė, o „iš vidinio pilietinės pareigos jausmo, norėdama perspėti protingus jaunuolius dėl vienos įstaigos, drįstančios save vadinti universitetu, tvarkos, kad šie rinkdamiesi aukštojo mokslo įstaigą, neužkibtų ant stiprios rinkodaros kabliuko“. Tuo metu MRU pažymi, kad ši studentė nei apeliacijos, nei kitokio nusiskundimo MRU fakultetui nepateikė, todėl sudėtinga komentuoti žiniasklaidai išdėstytus emocionalius priekaištus.
„Esu neabejinga Lietuvos pilietė, kuri labai džiaugiasi tuo, kad jai pavyko gauti puikų išsilavinimą bakalauro studijose – universitete, kuris yra vertas savo vardo. Taip pat esu studentė, kuriai kone per atsitiktinumą teko baigti magistro studijas MRU akcinėje bendrovėje“, – savo nusivylimą laiške liejo Ugnė.
Jos teigimu, kuriozų, nekompetencijos, neetiško elgesio buvo kupinas visas pusantrų metų studijų laikotarpis, tačiau jos kantrybės taurę perpildė baigiamųjų darbų gynimo procedūra.
„Pradėti tikriausiai reikėtų nuo to, kad paprastai gynimų komisijas sudaro iš atitinkamos srities geriausių specialistų. Aš gyniausi Turizmo sektoriaus valdymo programos darbą.
Iš trijų komisijos narių, dalyvavusių mano darbo gynime, nė vienas nebuvo niekuo susijęs su turizmu (nebent tuo, kad turbūt visi jie atostogauja). Ir vis dėlto, jei jau komisijas sudaro geriausi iš geriausių, tai reiškia, kad jų komentarai yra neginčijami, juk tai profesoriai!“ – apie baigiamųjų darbų gynimą pasakojo Ugnė.
Skundėsi, kad buvo nuolat pertraukiama
Studentė retoriškai laiške redakcijai klausė, kaip būtų galima atsakyti į recenzento klausimą, kai komisija, nespėjus pasakyti trečio žodžio, pertraukia, o po ketvirto vėl pertraukia, po penktojo – vėl tas pats.
„Tik paprašius komisijos leisti pabaigti sakinį, spėji pasakyti bent jo pusę ir taip komisija tiesiog terorizuoja po kiekvieno klausimo. Vos praveri burną, tave jau tildo, neva, vis tiek nesugebėsi atsakyti“, – skundėsi mergina.
Galiausiai „už jos aktyvų darbo gynimą, t. y. argumentuotą atsakinėjimą, drąsų trūkumų aiškinimą, pastabą įstaigos metodinių reikalavimų rengėjams“ mergina esą buvo „tiesiai šviesiai perspėta, kad savo darbo temos pernelyg geras išmanymas ir aktyvus gynimas stipriai pakiš koją“.
„Kaip manote, kas dar, remiantis visu gynimo procesu, kurio metu iš komisijos nebuvo išgirstas nė vienas rimtas darbo trūkumas, daro įtakos pažymiui? Tai, ar tavo visos lentelės pateiktos procentais, nes jei, neduok Dieve, tavo klausimyne buvo sudėtingesnių klausimų, į kuriuos atsakymus norėjai pateikti ne procentine išraiška, tai tu niekam tikęs, kaip ir tavo darbas“, – tęsė Ugnė.
Studentė retoriškai teiravosi, ką atsakytumėte į rimtu tonu gerbiamo komisijos nario pateiktą filosofinį klausimą: „Ką darytumėte, jei pas jus į žirgyną joti ateitų katinas?“
Ji taip pat tvirtino per baigiamojo darbo gynimą supratusi, ko nedera daryti jo metu, t. y. pačiam pažymėti darbo trūkumų, kurie yra reikšmingi darbo išvadų taikymui.
„Jei žinai, kad dėl pateisinamos priežasties surinkai nereprezentatyvią respondentų imtį ir dėl akademinės etikos tai pažymėjai darbe, tu vėl padarei neišperkamą nuodėmę.
Išvada: jei tavo darbas parašytas nors ir copy-paste metodu, bet komisija to nepastebi, tai tylėk, gali gauti dešimtuką ir tavo nesąžiningu ir visiškai nereikšmingu darbu toliau remsis kiti ir vėlgi darys klaidingas išvadas, o tu gal net tapsi profesoriumi! Deja, tik tokiu, kaip ir šie, nepastebėję esminių darbo trūkumų, bet kabinėjasi prie nereikšmingų sąvokų, ženklų“, – dėstė studentė.
Sulaukė filosofinio klausimo
Laiško pabaigai, jos žodžiais, ji paliko vyšnią ant torto ir retoriškai teiravosi, ką atsakytumėte į rimtu tonu gerbiamo komisijos nario pateiktą filosofinį klausimą: „Ką darytumėte, jei pas jus į žirgyną joti ateitų katinas (paaiškinta, kad katinas – gyvūnas)?“.
„Aš pirmiausia pagalvojau, kad iš manęs, kaip ir iš kitų tą dieną besigynusių studentų (išskyrus tuos, kurių darbams vadovavo komisijos pirmininko pavaduotojas), paprasčiausiai šaiposi, bet vis dėlto nusprendusi nesuteikti komisijai pasitenkinimo, rimtu tonu atsakiau, kad „jei katiną atvestų jo šeimininkas, kuris man sumokėtų už paslaugą, su katinu elgčiausi kaip su klientu“.
Dar pridūriau, kad tai turbūt nepatiktų gyvūnų globos organizacijoms – taip bandžiau pademonstruoti platesnę pasaulėžiūrą. Po šio atsakymo komisija išsisėmė, matyt, nesitikėjo, kad sugebėsiu atsakyti ir į šią pašaipą“, – baigė laišką redakcijai Ugnė.
MRU: „Sunku komentuoti emocionalius priekaištus“
15min.lt redakcija kreipėsi į MRU, prašydama pakomentuoti situaciją. Pateikiame MRU Visuomenės informavimo vadybininko Kęstučio Saldžiūno atsiųstą atsakymą komentarą:
MRU veikianti studijų rezultatų vertinimo tvarka yra viešai visiems prieinama, joje skelbiami ir Apeliacijų nuostatai. MRU studentai yra informuojami apie šią tvarką, o prieš gynimą – apeliacijų galimybę dėl, jų manymu, netinkamai vykdytų baigiamųjų darbų gynimo procedūrų.
Mes labai atidžiai tiriame kiekvieną apeliaciją, reaguodami į pamatuotus priekaištus, tyrime visada dalyvauja studentų atstovai. Deja, minima studentė nei apeliacijos, nei kitokio nusiskundimo MRU fakultetui nepateikė, todėl šiandien sunku iš esmės vertinti ir komentuoti žiniasklaidai perteikiamus emocionalius priekaištus dėl patirtų išgyvenimų baigiamojo darbo gynimo metu.
Kita vertus, šį atvejį kaip ir kiekvieną, kai gauname pastabas dėl baigiamųjų darbų gynimo, būtinai išnagrinėsime. Studentus visada kviečiame iniciatyviai įsitraukti į studijų kokybės gerinimą, akademinio sąžiningumo puoselėjimą.
