„Vienoje diskusijoje Seime buvo įvardyta taip: didžiausia Lietuvos švietimo problema yra LEU, nes jis priima studentus su labai žemais balais kaip, beje, ir MRU. Tai yra negerai“, – tuomet kalbėjo D.Pavalkis. Tuo metu LEU ir MRU laikosi kitokios pozicijos.
MRU: negalima kurti privilegijuotų kastų ar luomų, kuriems lemta studijuoti aukštojoje mokykloje
„41 Konstitucijos str. sako labai aiškiai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Mes laikomės Konstitucijos. Tai nereiškia, kad priimame visus. Priimame tuos, kurie atitinka kriterijus, patvirtintus teisės aktuose“, – teigia MRU plėtros prorektorius dr. Stasys Vaitkevičius.
Anot dr. S.Vaitkevičiaus, „negalima kurti privilegijuotų kastų ar luomų, kuriems lemta studijuoti aukštojoje mokykloje, o kuriems verta likti už kažkokio brūkšnio“.
Dr. S.Vaitkevičius situacijai iliustruoti pasitelkia pavyzdį iš asmeninės patirties.
„Mano dukros vidurkis mokykloje buvo 9,7. Galvojo stoti į mediciną ir vieną egzaminą – chemijos – perdegė, nemiegojo visą naktį, susijaudino baisiausiai. Tiek jai buvo svarbus tas dalykas gyvenime. Neprisimenu, kiek balų ji surinko, bet pirmus metus į valstybės finansuojamą vietą ji nepakliuvo. Pirmus metus mokėjau už jos mokslus. Tai, jeigu dėl subjektyvių aplinkybių kažkas nutiko, tai viskas, tam žmogui uždarytas kelias į universitetą? Nesąmonė“, – asmenine patirtimi dalijasi dr. S.Vaitkevičius.
MRU atstovas pabrėžia, kad įstojimas į universitetą dar negarantuoja, jog aukštoji mokykla bus sėkmingai pabaigta.
„Kiekvienais metais apie pora tūkst. studentų yra šalinami dėl nepažangumo. Kokybės reikalavimai yra tikrai aukšti. Jei žmogus baigia dažniausiai susiranda darbo vietą rinkoje arba tą vietą susikuria. Mūsų vieni aukščiausių rodiklių įsidarbinamumo Lietuvoje, po Karo akademijos“, – sako dr. S.Vaitkevičius.
Anot MRU atstovo, keista girdėti šiame kontekste kažkokį išskirtinumą, nes įstojusių studentų vidurkiai prieinami viešai.
„Jeigu vertintume naujai įstojusių studentų pažymių vidurkį, tai jis nelabai skiriasi nuo kitų universitetų, kurie mums tokį priekaištą išsako“, – teigia dr. S.Vaitkevičius.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne mokykloje, o universitete žmogus apsisprendžia, kokiu keliu jam toliau eiti.
„Universitete apsisprendžia, ar jis gali vadovauti, ar jis gali būti geras užduočių vykdytojas. Mokykloje jis tik formuojasi, o universitetas arčiau to, ką žmogus veiks savo profesijoje. Jam universitetas padeda įsisavinti žinias, gebėjimus, kad jis sau galėtų susiprojektuoti. Tai kodėl turėtų būti uždėtas tas brūkšnys?, – klausia dr. S.Vaitkevičius.
LEU: nesame didesnė ar mažesnė švietimo sistemos problema už kitus
Tuo metu LEU studijų prorektorės prof. dr. Vilijos Salienės teigimu, LEU nėra nei didesnė, nei mažesnė švietimo sistemos problema už kitus Lietuvos universitetus.
„Žemutinės priėmimo balų ribos nėra įsivedę daugelis universitetų, juolab kad studentai patys moka už savo studijas“, – sako prof. dr. V.Salienė.
Pasak jos, daugiau nei pusė į LEU įstojusių studentų atitiko konkurso sąlygas, kad gautų valstybės finansuojamą vietą, ir jų stojimo balas yra labai aukštas (16-24).
„Apie 30 procentų surinko gana aukštus balus. Tik apie 3 proc. studentų buvo priimta su žemais balais, kaip teigiama spaudoje. Didžiąją dalį šių studentų sudaro pavėlavusieji registruotis į motyvacijos įvertinimą, anksčiau baigę vidurines mokyklas ir neturintys konkursiniam balui reikalingų dalykų įvertinimų ir pan. Nuo 2014 metų LEU įvedama žemutinio balo riba, kurios neperžengus nebus galima studijuoti universitete“, – komentuoja LEU studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė.
Stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai
Per bendrąjį priėmimą studijų sutartis studijuoti valstybės finansuojamose vietose pasirašė 14 592 asmenys (2012 m. – 15 780), tikslinėse vietose – 309 asmenys (2012 m. – 118), valstybės nefinansuojamose vietose – 12 909 asmenys (2012 m. – 14 025), iš jų 512 įgijo teisę į studijų stipendijas (2012 m. – 1 058).
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikia duomenis, kiek per pirmąjį bei antrąjį bendrąjį priėmimą ir papildomo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu į kiekvieną iš jų buvo pakviesta studijuoti valstybės finansuojamuose vietose ir valstybės nefinansuojamose vietose:
 |
| LAMA BPO duomenys /2013 M. BENDROJO PRIĖMIMO Į LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS PIRMOJO ETAPO KVIETIMO REZULTATAI |
 |
| LAMA BPO duomenys /2013 M. BENDROJO PRIĖMIMO Į LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS ANTROJO ETAPO KVIETIMO REZULTATAI |
 |
| LAMA BPO duomenys /2013 M. PAPILDOMO PRIĖMIMO Į LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS KVIETIMO REZULTATAI |
