Šiandien Mykolo Romerio universitetas yra didžiausia socialinių mokslų profilio aukštoji mokykla šalyje. Prisimindama sudėtingą pradžią ir augimą, kuris sutapo su nepriklausomos valstybės vystymusi, universiteto bendruomenė į vieną renginį sukvietė visus tris šio universiteto rektorius bei pirmąjį universiteto statutą prieš tris dešimtmečius pasirašiusį universiteto garbės daktarą, profesorių Vytautą Landsbergį.
Profesorius kvietė susimąstyti – kaip elgtis tuomet, kai sprendimas teisėtas, bet neteisingas?
Tardamas sveikinimo žodį prof. V. Landsbergis susirinkusius privertė susimąstyti – jis kalbėjo apie tai, kad teisė, teisėsauga – tarsi labai aiškios ir konkrečios sąvokos. Tačiau prieš tris dešimtmečius LTSR juk taip pat veikė „teisingumas“ ir buvo priimami „teisėti“ sprendimai.
„Prisimenu šio universiteto pradžią. Jis gimė su viltimi, kad turėsime naujoviškas, europietiškas, ne postsovietines – kitokias – aukštąsias mokyklas. Su šiuo universitetu gimė ir teisingesnė teisingumo samprata. Skamba paradoksaliai? Bet juk sovietinėje prievartos sistemoje taip pat buvo „teisingumas“,– prisiminė prof. V. Landsbergis.
Jis tęsė, kad ir šiandien kasdien sprendžiame dilemą, ar tikrai tai, kas teisėta, kartu yra ir teisinga, ar sprendimas teisingas ne tik pagal teisės, bet ir pagal tavo vidinės moralės nuostatas.
„O jei priimti sprendimai yra teisėti, bet akivaizdžiai neteisingi? Jei mums sako: „Nesuk sau galvos, čia viskas teisėta.“ Galbūt taip daroma, kad ateityje būtų geriau? Bet nepamirškime, kad ir visos komunizmo baisybės buvo padarytos tam, kada kada nors žmonės būtų laimingi,“ – perspėjo profesorius.
Baigdamas jis pridūrė, kad šalia teisingumo kriterijaus visada turėtų būti ir žmogiškumo kriterijus – to šiuolaikiniame pasaulyje labai trūksta.
Universitetą kūrė ir kuria studentai
Renginio metu į sceną pakviestas universiteto įkūrėjas, pirmasis jo rektorius prof. dr. Alvydas Pumputis sakė: „Nesu universiteto įkūrėjas. Galbūt iš arčiau mačiau jo susikūrimo procesą, bet pagrindinis universiteto įkūrėjas – tai studentas. Savo pasirinkimu jis universitetą kuria, ugdo, tai darė pradžioje ir toliau tai daro. Toliau žinoma – bendruomenė. Atrodo, kad pats Dievas mums tokią bendruomenę suteikė – tai nepaprastai darbingas kolektyvas.“
Jis prisiminė, kad bekuriant universitetui pradžią davusią akademiją buvo daugybė sistemingai brukusių pagalius į ratus ir tam trukdžiusių. Prof. dr. A. Pumpučio teigimu, jei ne profesoriaus Vytauto Landsbergio pozicija ir pagalba – galbūt šis universitetas ir nebūtų atsiradęs.
„Bet, žinote, padėkokime ir tiems žmonėms, kurie mums trukdė. Patys to nesuvokdami, šie žmonės mums padėjo labiau susitelkti. O aš – „padariau ką galėjau, kas gali – tepadaro geriau“, – lotyniška citata sveikinimo žodį užbaigė prof. dr. A. Pumputis.
Detaliau apie Mykolo Romerio universiteto istoriją papasakojo dabartinė universiteto rektorė, profesorė daktarė Inga Žalėnienė. Universitetas įkurtas 1990-ųjų liepą kaip Lietuvos policijos akademija – tuo metu tarybų sąjungos valdžia vis dar nepripažino Lietuvos Nepriklausomybės, o čia dar atsirado ir autonomiška aukštoji mokykla.
„Tais metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino Laikinąjį akademijos statutą. Dar po metų, priėmus nuolatinį statutą, buvo panaikintas akademijos pavaldumas Vidaus reikalų ministerijai – ji tapo autonomiška aukštąja mokykla. Tai žymėjo milicijos pertvarkymo į policiją pradžią – tikrą iššūkį tuometinės tarybų Lietuvos institucijoms. Policijos pareigūnai jau buvo ugdomi dirbti nepriklausomoje demokratiškoje aplinkoje,“ – kalbėjo prof. dr. Inga Žalėnienė.
Nuo pat veiklos pradžios akademijoje siekta perimti pažangiausią Vakarų Europos valstybių praktiką. Jau 1994 m. metais akademijoje atsirado studijų kreditų sistema, buvo sukurtos bakalauro ir magistro studijų pakopos.
Toliau kuriantis įvairioms šalies institucijoms bei privačioms įmonėms, tūkstantmečio pabaigoje ėmė itin trūkti teisės ir viešojo valdymo specialistų. Jų reikėjo tiek, kad Vilniaus universiteto Teisės fakultetas nebepajėgė paruošti, todėl, Vyriausybės įpareigojimu, ši užduotis padalinta tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos policijos akademijos. 1997 m. čia įkurtos teisės bei teisės ir valdymo studijų programos. Netrukus aukštoji mokykla pakeitė pavadinimą į Lietuvos teisės akademiją, o 2000 m. jau vadinosi Lietuvos teisės universitetu.
Nuolat daugėjo socialinės krypties studijų programų ir tarptautinių galimybių
2004 m. universitetas pasirinko garbingą, jį tinkamai reprezentuojantį Mykolo Romerio vardą. Šis žmogus buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ideologas tarpukario laikotarpiu, konstitucionalistas, pirmasis Kaune įkurto Lietuvos universiteto rektorius. Netrukus Mykolo Romerio universitete įsteigtos ir pradėtos stiprinti psichologijos, komunikacijos, vadybos, edukologijos, filologijos krypčių studijų programos. Universitetas vykdo dviejų diplomų studijų programas su partneriais iš Austrijos, Suomijos, Prancūzijos, Ukrainos, Pietų Korėjos. 2015 m. čia atidarytas Tarptautinis studijų mokslo ir akademinio mobilumo centras, jungiantis Socialinių inovacijų mokslines laboratorijas.
Pagrįsdamas savo puoselėjamas vertybes realiais darbais, Mykolo Romerio universitetas daugiau nei 10 metų savo infrastruktūra dalinosi su „tremtinio“ sąlygomis veikusiu Europos humanitariniu universitetu. Jo veiklą Minske nutraukė Aliaksandro Lukašenkos režimas.
2017 m., bendradarbiaujant su Pietų Korėjos universitetu, MRU įkurtas Karaliaus Sedžongo institutas – korėjiečių kalbai ir kultūrai ugdyti.
2015 m. rektoriaus pareigos patikėtos prof. Algirdui Monkevičiui. Vėliau, 2019 m., jis sulaukė kvietimo užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.
Nepriklausomybės aušroje užgimusio universiteto studentai dirba valstybės institucijose
Renginyje dalyvavęs ministras Algirdas Monkevičius, tardamas sveikinimo žodį pažymėjo, kad Mykolo Romerio universiteto absolventai irgi kuria Lietuvos švietimo strategiją.
„Šie žmonės padeda visiems universitetams kelti studijų kokybę. O nuo jos, nuo tinkamų tikslų priklauso, kokie piliečiai ateityje gyvens Lietuvoje. Kokios jų savybės, įgūdžiai, leis Lietuvai klestėti? Kaip ugdyti šiuos žmones? Mykolo Romerio universiteto pamatinius akmenis kūrė daugelis čia esančiųjų. Ir aš lenkiu galvą prieš profesorius, kurie nuo pat pradžių suprato – ką ir minėjo profesorius Vytautas Landsbergis – kaip reikia keisti teisės sistemą. Ačiū rektoriui Alvydui Pumpučiui, kuris turėjo nuostabią įžvalgą, kad universitetas klestės tik tada, kai bus tarptautinis. Jūs mezgėte pirmuosius tarptautinius ryšius ir vėliau tą estafetę perdavėte kitiems,“ – kalbėjo prof. A. Monkevičius.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka sveikindamas Mykolo Romerio universiteto darbuotojus ir studentus ragino didžiuotis savo universitetu ir nuveiktais darbais.
„Jūsų įtaka kuriant ir palaikant tiek Lietuvos, tiek atskiro žmogaus laisvę yra nediskutuotina. Visokeriopos sėkmės ir kūrybiškumo!“ – sakė jis.
Į šventę atvyko ir Vokietijos Bundenstago narys, buvęs NATO parlamentinės asamblėjos vadovas Karlas Lamersas. Sveikindamas susirinkusius jis žavėjosi studentų ir dėstytojų indėliu į nepriklausomos valstybės kūrimą.
„Daugybė universiteto profesorių, garbės daktarų prisidėjo kuriant Lietuvos Nepriklausomybės aktą, o vėliau – Lietuvos Konstituciją. Tikrai žaviuosi pasiekimais, ta kova už Laisvę ir Nepriklausomybę – ji pasiekta tik daugybės drąsių lietuvių dėka. Kuo labiau atsigavo ir stiprėjo Lietuva, tuo labiau plėtėsi ir Mykolo Romerio universitetas. Jis tapo gerai žinomas tarptautinėje erdvėje, kaip ir jo paruošti teisės, politikos mokslų, vadybos, komunikacijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, viešojo administravimo studentai. Daugybė šio universiteto studentų prisiėmė svarbias atsakomybes įvairiose šalies institucijose ir toliau kuria jos ateitį,“ – sakė K. Lamersas.
Tarptautiškumas – strateginė universiteto kryptis
Šiandien universitetas krikštijamas „tarptautiškiausiu“ šalyje. Pagal pasaulinį universitetų dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject“, kuriame pasaulio universitetai reitinguojami pagal konkrečias studijų ir mokslo kryptis, 2020-aisiais MRU pateko tarp 250 geriausių pasaulio universitetų teisės srityje.
Į Lietuvą negalėjo atvykti Dongseo universiteto Pietų Korėjoje, su kuriuo MRU glaudžiai bendradarbiauja, rektorius Jekuk Changas, tačiau savo sveikinimo žodį jis atsiuntė vaizdo įrašo formatu. Rektorius vylėsi, kad greitai vėl galės susitikti su MRU bendruomene.
„Mykolo Romerio universitetas man – labai svarbus. Tai mūsų brangiausias partneris, todėl labai norėčiau šiandien būti kartu. Jau tiek dešimtmečių mokote studentus inovacijų, o šiandien dar ir suteikiate unikalios užsienio patirties galimybę. Tikiuosi, ateityje atrasime dar daugiau įvairių bendradarbiavimo kelių,“ – vaizdo įraše kalbėjo Jekuk Changas.
„Šiandien Mykolo Romerio universitetas – didžiausias Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas. Esame atviri, tarptautiški, suteikiantys dideles galimybes studentams, ugdantys moksliąją visuomenę, skatinantys organizacijų ir bendruomenių pažangą. Vertiname savo prasmingus ryšius su daugeliu Europos, Azijos ir kitų universitetų. Visus trisdešimt metų kūrėme ir toliau kursime atvirą, darnų, teisingą, pasitikėjimu grįstą universitetą Lietuvai ir jos visuomenės gerovei,“ – baigdama renginį sakė universiteto rektorė prof. I. Žalėnienė.
