Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 27d. 21:00

N.Putinaitė: aukštasis mokslas nėra gėris, kurį valstybė turi užtikrinti kiekvienam

Diplomų įteikimo ceremonija
Diplomų įteikimo ceremonija

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui didinti valstybės skiriamą finansavimą aukštajam mokslui, todėl nuo rudens už studijas ir daliai studentų gali tekti mokėti daugiau. Vilniaus universiteto (VU) docentės dr. Nerijos Putinaitės teigimu, tokie pokyčiai sveikintini, nes papildomos lėšos leis akcentuoti kokybę, o siekti aukštojo mokslo pasirinks tik tam pasirengę. Nors Lietuvos studentų sąjunga sako, kad toks sprendimas skubotas, ministerija nematė reikalo laukti.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui nuo kitų metų didinti studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms.

Pasak ministerijos, tokiu siūlymu siekiama kelti aukštojo mokslo kokybę – tai leistų konkuruoti su kitų šalių universitetais.

Ne kiekvienas turi baigti aukštąjį

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos, docentės dr. N.Putinaitės teigimu, toks ministerijos sprendimas yra sveikintinas ir net pavėluotas. Tai, pasak jos, reikėjo daryti jau anksčiau.

Doc. dr. N.Putinaitė akcentavo, kad kai kurių studijų (humanitarinių, socialinių mokslų) kainos – tai, ką, valstybė sumoka universitetams ir kolegijoms už studentų parengimą, – yra „dempinginio lygio“.

Todėl, anot jos, papildomos lėšos leis sumažinti dėstytojų krūvį ir koncentruotis į kokybę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerija Putinaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerija Putinaitė

Jos nuomone, nereikėtų baimintis mažinamų valstybės finansuojamų (VF) vietų universitete, nes jos praėjusiais metais visos net nebuvo užimtos.

Pernai iš 16 tūkst. VT vietų neužpildytų liko daugiau nei 3 tūkst.

„Dabar studijų vietos yra labai išdidintos. Mes matome absoliutinę disproporciją tarp įstojusių į universitetus ir kolegijas“, – pažymėjo ji.

VU TSPMI docentė 15min teigė suprantanti nuogąstavimus, kad kartu studijų kaina kils ir tiems studentams, kuriems už studijas reikia mokėti. Tačiau to, pasak specialistės, nereikėtų dramatizuoti.

„Nes Lietuvoje, kaip jokioje kitoje šalyje, esame absoliutūs Europos lyderiai pagal tai, kiek į valstybės finansuojamas vietas priimame abiturientų.

Man atrodo, jog turime galvoti, kad būtų tam tikra proporcija. Čia pasakymas turbūt būtų paprastas – reikia mokytis ir pateksi į tą valstybės finansuojamą vietą.

Pavyzdžiui, pernai ar užpernai į mokamas vietas aukštosios mokyklos labai nužemindavo kriterijus ir ten pateko aukštajam mokslui visiškai nepasirengę žmonės. Aš tikiuosi, kad bent ši situacija susitvarkys“, – savo nuomonę išdėstė N.Putinaitė.

Diplomų įteikimo ceremonija
Diplomų įteikimo ceremonija

Jos teigimu, kiekvienas moksleivis po mokyklos baigimo turi tęsti mokymąsi pagal savo turimus gebėjimus, o tam yra ne tik universitetai, bet ir profesinės mokyklos.

„Aš nesakau, kad jeigu rezultatai po bendrojo ugdymo yra prasti, žmogus išvis niekada gyvenime negalėtų stoti į aukštąją mokyklą. Bet mes kalbame apie tai, kad jeigu į aukštąją mokyklą ateina žmonės nepasirengę ten studijuoti, jokios kokybės negalime tikėtis. O pasirengti tam galima įvairiai“, – sakė ji.

Aukštasis mokslas nėra tas gėris, kuris turi būti užtikrintas valstybės lėšomis bet kam – kiekvienam.

Tiesa, N.Putinaitė teigė sutinkanti, kad tam tikriems moksleiviams iš socialinės atskirties šeimų reikalinga pagalba, todėl šią sritį reikia stiprinti atskirai.

„Aukštasis mokslas nėra tas gėris, kuris turi būti užtikrintas valstybės lėšomis bet kam – kiekvienam. Tikrai ne kiekvienas turi baigti aukštąją mokyklą. Nežinau, kada susiformavo tas požiūris.

Kitas dalykas – į aukštąją mokyklą turi įstoti jai pasirengę žmonės, kad jie galėtų sėkmingai studijuoti. Tam tikri atrankos kriterijai ir standartas turi būti“, – tęsė ji.

Palaikymo nesulaukė

Nors, ministerijos teigimu, Vyriausybei teikiamas aukštojo mokslo studijų finansavimo projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) palaikymo ministerija nesulaukė.

Sąjungos prezidento Eigirdo Sarkano teigimu, ministerijos siekį studentai palaiko.

Tačiau projektas, jų nuomone, parengtas skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą.

Asmeninio archyvo nuotr./Eigirdas Sarkanas
Asmeninio archyvo nuotr./Eigirdas Sarkanas

„Didinant norminę studijų kainą, planuojama mažiau VF studijų vietų, kas elementariai mažins valstybės finansuojamą studijų prieinamumą tiems, kurie atitiks ŠMSM keliamus minimaliuosius stojimo į VF vietas reikalavimus, – pabrėžė LSS vadovas ir atkreipė dėmesį, jog bendri priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai nesikeičia.

– O norminė studijų kaina iš esmės yra „surišta“ ir su pačios aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina, tai reiškia, jog jos bus priverstos didinti studijų kainas tiems studentams, kurie ketina studijuoti savo lėšomis.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ Vilniaus universitetas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./ Vilniaus universitetas

Jo teigimu, projektą galima buvo atidėti vieniems metams ir jį tinkamai parengti atlikus „namų darbus“.

„Dabar tų namų darbų nepasidarius, nematant apskritai tam tikros kompleksinės vizijos, tikrai labai sudėtinga palaikyti vienareikšmiškai šį projektą“, – 15min sakė E.Sarkanas.

Jis papildė, kad šiuo metu dėl pandemijos 12-okams kyla pakankamai iššūkių, todėl nauji drastiški sprendimai esą procesą dar labiau apsunkina.

Tikrai labai sudėtinga palaikyti vienareikšmiškai šį projektą.

„Tai mūsų pozicija yra tokia, kad reikėtų nustoti žaisti jaunų žmonių likimais, ypatingai tokioje neapibrėžtoje situacijoje“, – studentų interesus gindamas pažymėjo jis.

Be to, pasigęsta ir nuoseklumo.

„Norint nuosekliai didinti finansavimą vienam studentui, reikia nustoti šokinėti nuo vieno kraštutinumo, šiuo atveju, nemokamo bakalauro idėjos, prie kito – kuomet didinamas finansavimas vienam studentui, nepagalvojant apie pasekmes, kurias gali patirti dabartiniai abiturientai“, – sakė studentų astovas E.Sarkanas.

Sistemą vadina ydinga

Iki šiol finansavimas, tenkantis vienam studentui, Lietuvoje buvo vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

Vienam studentui, 2017 metų duomenimis, valstybės skirti 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai.

„Studijų kokybės mes nesustiprinsime, jeigu mūsų finansavimas vienam studentui bus vienas mažiausių tarp EBPO šalių. Mums konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl studentų yra be galo svarbu“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Be to, nuspręsta mažinti grupių, pagal kurias skirstomos studijų kainos, skaičių.

Dabar tokių yra 8, o kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų, atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra didesnis nei 9 kartai.

Pasak ministrės, dabartinė sistema yra „ydinga“ ir pasenusi.

J.Šiugždinienė teigė, kad esamą žalingą sistemą reikia keisti kuo greičiau, todėl dar vienų metų laukimas būtų nepagrįstas.

Atsakydama į studentų sąjungos priekaištus, J.Šiugždinienė kėlė klausimą, „ar norime stiprinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, ar prieinamumą prie nekokybiškų studijų?“.

„Linkėčiau studentų asociacijai galvoti plačiau: yra įvairių studentų, su įvairiais talentais, tokių, kurie renkasi įvairias studijų kryptis.

Neturėtumėme susifokusuoti tik į tai, kad finansavimas didėja socialinių mokslų grupei ir jų kaina pakyla. Turime žiūrėti į visas kainas, kad pas mus jos yra skirtingos, ir čia jau būtina esminė modelio peržiūra“, – aiškino J.Šiugždinienė.

Kaina kils ketvirtadaliu

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas nurodė, kad šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje siekia apie 4 tūkst. eurų.

„Dabartinės siūlomos kainos ateityje transformuotųsi į maždaug 25 proc. kainos padidėjimą, bet tai įvyks nuosekliai. <...> tiems, kurie jau yra įstoję, finansavimas nesikeičia“, – sakė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gintautas Jakštas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gintautas Jakštas

Pasak viceministro, studijų kaina vidutiniškai ketvirtadaliu galėtų pakilti per ateinančius 4-5 metus.

Taip pat kitąmet bus siūloma apie tūkstančiu mažinti VF vietų skaičių universitetuose ir kolegijose.

Anot G.Jakšto, ateinančiais metais numatyta apie 12 tūkst. vietų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min