Liepos mėnesį paskelbta nauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie 2023 m. tirtus suaugusiųjų įgūdžius rodo, kad net 44 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi tik žemus bazinius įgūdžius. Tai yra, jie yra pasiekę vos pirmą ar žemesnį lygį skaitymo arba skaičiavimo srityse, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos rodiklis – ketvirtas prasčiausias iš visų tirtų šalių. EBPO šalyse žemus bazinius įgūdžius vidutiniškai turi 31 proc. suaugusiųjų, o, pavyzdžiui, Estijoje – tik 23 proc., Latvijoje – 37 proc.
Žemi baziniai įgūdžiai reiškia, kad žmonėms sunkiau rasti aiškiai pateiktą informaciją trumpame tekste, suprasti paprastas instrukcijas, užpildyti bazines formas ar atlikti kasdienius skaičiavimus su įprastais skaičiais ir matavimo vienetais.
EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad suaugusieji, turintys žemus bazinius įgūdžius, maždaug trečdaliu rečiau dalyvauja darbo rinkoje, o dirbantieji vidutiniškai uždirba apie 5 JAV doleriais per valandą mažiau nei vidutinių įgūdžių suaugusieji. Negana to, žemus įgūdžius turintys suaugusieji dažniau nurodo esantys prastesnės sveikatos, yra mažiau patenkinti gyvenimu bei mažiau pasitiki institucijomis ir kitais žmonėmis.
„Kalbėdami apie ateities įgūdžius dažnai galvojame apie dirbtinį intelektą, technologijas, kūrybiškumą ar kritinį mąstymą. Tačiau nauja EBPO ataskaita primena daug paprastesnį, bet labai svarbų dalyką – be tvirto skaitymo ir skaičiavimo pagrindo žmogui tampa sunku judėti toliau: jam sunku toliau mokytis, keisti profesiją, naudotis viešosiomis paslaugomis, suprasti informaciją ar priimti savarankiškus sprendimus“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Turinčiųjų žemus įgūdžius sparčiai gausėja
Neramina tai, kad per dešimtmetį Lietuvoje suaugusiųjų įgūdžių situacija prastėjo bene labiausiai iš tyrime dalyvavusių šalių. Žemų skaitymo įgūdžių turinčių suaugusiųjų dalis daugiau nei padvigubėjo, o žemų skaičiavimo įgūdžių turinčiųjų – išaugo beveik dvigubai.
„Suaugusiųjų įgūdžių tyrimai atliekami kas dešimtmetį, todėl jie leidžia pamatyti ilgalaikę kryptį. Ši kryptis Lietuvai nėra palanki. Ji rodo, kad per daug žmonių iš švietimo sistemos išeina neturėdami pakankamai tvirto pagrindo, o vėliau tą pagrindą atkurti tampa daug sunkiau“, – teigia L.Masiliauskaitė.
Skaitymas – vartai į kitus įgūdžius
Įdomu tai, kad Lietuvoje problema nėra susijusi vien su matematika ar skaičiavimu. EBPO ataskaita rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis žemų įgūdžių turinčių suaugusiųjų Lietuvoje į šią grupę patenka vien dėl prastų skaitymo gebėjimų. Dauguma jų geba suprasti paprastus sakinius, tačiau jie skaito nepakankamai sklandžiai ir automatiškai. Šiems žmonėms skaitymas reikalauja daugiau pastangų, užtrunka ilgiau, o tai mažina jų pasitikėjimą ir norą dirbti su tekstine informacija. Tad tokiems žmonėms tampa sunkiau įgyti aukštesnio lygio gebėjimus.
„Skaitymas yra ne tik būtinas kasdieniame gyvenime, bet tai yra ir vartai į daugelį kitų įgūdžių. Jei žmogui nepavyksta išmokti sklandžiai suprasti tekstų, vėliau tai atsiliepia beveik visur – nuo gebėjimo spręsti matematikos užduotis ir atpažinti dezinformaciją iki galimybių mokytis visą gyvenimą“, – sako L.Masiliauskaitė.
Iki aukštesnio lygio trūksta nedaug
Vis dėlto Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose daug žemų įgūdžių turinčių suaugusiųjų yra palyginti arti aukštesnio lygio slenksčio. Kitaip tariant, daliai žmonių iki tvirtesnio įgūdžių pagrindo gali trūkti ne milžiniško šuolio, o kryptingos pagalbos. EBPO teigimu, tokiose šalyse gerai nutaikytos trumpesnės mokymosi programos gali būti veiksmingos.
„Tačiau vien suaugusiųjų mokymais šios problemos išspręsti nepavyks. EBPO pabrėžia vadinamąjį Mato efektą: tie, kuriems mokymosi reikia labiausiai, dažniausiai mažiausiai į jį įsitraukia. Žemus įgūdžius turintys suaugusieji rečiau dalyvauja mokymuose, dažniau susiduria su laiko, finansų, motyvacijos, pasitikėjimo ar ankstesnių neigiamų mokyklinių patirčių barjerais. Todėl suaugusiųjų švietimas yra būtinas, bet jis negali kompensuoti visko, ko žmogus negavo mokykloje“, – sako L.Masiliauskaitė.
Visos šalies problema
Aukštesni gebėjimai tampa ypač svarbūs dabartiniame dirbtinio intelekto ir greitai besikeičiančios darbo rinkos amžiuje, pabrėžia L.Masiliauskaitė. Rutininio, lengvai automatizuojamo darbo mažėja, o norint išlikti konkurencingam reikia gebėti mokytis, prisitaikyti, spręsti problemas, kritiškai vertinti informaciją, dirbti su kitais žmonėmis. Be tvirtų bazinių įgūdžių šie gebėjimai tampa dar sunkiau pasiekiami.
„Jeigu mokykloje žmogus neįgyja aukštesnių bazinių skaitymo, skaičiavimo ir mąstymo įgūdžių, vėliau jo galimybės smarkiai susiaurėja. Jis gali būti darbštus, motyvuotas, turėti daug potencialo, bet jam tampa daug sunkiau tą potencialą realizuoti. Tai tampa ne tik asmenine žmogaus problema, bet visos šalies produktyvumo, socialinio mobilumo ir atsparumo klausimu“, – pabrėžia „Švietimas #1“ vadovė.
Svarbu tvirti pagrindai mokykloje
Naujos EBPO įžvalgos dar kartą primena apie vaikų ugdymo svarbą, teigia L.Masiliauskaitė. Lietuvos penkiolikmečių gebėjimai reikšmingai negerėja jau 20 metų, rodo EBPO PISA tyrimas. Pagal jo rezultatus, Lietuva ryškiai atsilieka nuo kitų šalių: Lietuvos penkiolikmečių rezultatai yra apie maždaug 20 vietoje Europoje, kai Estijos – pirmoje, Lenkijos – šeštoje, Latvijos – tryliktoje.
„Analizuodami suaugusiųjų įgūdžius labai aiškiai matome, kaip vidutiniška ugdymo kokybė mokyklose virsta į apribotas žmonių galimybes ateityje. Situaciją blogina ir tai, kad prastėjančių vaikų rezultatų problema kol kas yra daugiausia sprendžiama nuleidžiant kartelę, o ne stiprinant patį ugdymą. Norėdami keisti situaciją, turime kelti aiškią ambiciją – kad kiekvienas Lietuvos vaikas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos aplinkybių, mokykloje gautų kokybiškiausią ugdymą ir turėtų realias sąlygas augti“, – sako „Švietimas #1” vadovė.
Reikia kokybiškų duomenų ir geros vadybos
Kokybiškesniam švietimui mokyklose, pasak L.Masiliauskaitės, pirmiausia reikia daugiau duomenimis grįstų sprendimų. Kokybiški, laiku prieinami švietimo duomenys leistų anksčiau pamatyti mokymosi spragas, suprasti, kuriose mokyklose ar savivaldybėse vaikams labiausiai reikia pagalbos, ir ją suteikti dar tada, kai spragos nėra virtusios sunkiai panaikinamu atotrūkiu.
„Antra, būtina stiprinti švietimo vadybą – tiek visos sistemos, tiek atskirų mokyklų lygmeniu. Nuo vadybos kokybės priklauso, ar reikalingi pokyčiai įgyvendinami laiku, ar mokytojai turi sąlygas gerai dirbti, ar mokykloje kuriama aplinka, kurioje vaikai gali mokytis, o mokytojai – augti ir veikti kaip komanda“, – vardija L.Masiliauskaitė.
Gerųjų praktikų sklaida ir pokyčiai mažesniu mastu
Trečia, svarbu ne tik kalbėti apie problemas, bet ir sistemingai ieškoti gerųjų Lietuvos mokyklų bei savivaldybių praktikų.
„Lietuvoje jau yra mokyklų, kurios geba laiku pastebėti vaikų sunkumus, telkti mokytojų komandas, naudoti duomenis, kurti stiprią mokymosi kultūrą. Tokios patirtys turi būti matomos ir perduodamos kitiems. Tai padėtų ne tik greičiau skleisti veikiančius sprendimus, bet ir stiprintų pasitikėjimą bendruoju ugdymu“, – pažymi L.Masiliauskaitė.
Ketvirta, prideda ji, prieš diegiant naujus sprendimus visoje sistemoje, juos verta testuoti mažesniu mastu, vertinti, kas veikia, kas neveikia, ir tik tada plėsti. Tokia praktika leistų mažiau klysti, greičiau mokytis ir atsakingiau naudoti švietimui skiriamus išteklius.
„Kuo anksčiau pastebime spragas, kuo rimčiau žiūrime į mokyklos kokybę, tuo mažiau žmonių vėliau lieka vieni su sunkumais, kuriuos buvo galima spręsti dar vaikystėje. Jei norime stipresnės ekonomikos, didesnio socialinio mobilumo ir atsparesnės visuomenės, turime pradėti nuo mokyklos, kurioje kiekvienas vaikas gauna tvirtą pagrindą ateičiai“, – sako L.Masiliauskaitė.
