Tobulėjant technologijoms, darbas – efektyvesnis
Toma sako, kad jos darbo srityje apstu ir galimybių, ir iššūkių: „Daug sklypų dar nesumatuota, o jų savininkams reikia ne tik tikslių skaičių, bet ir žmogiško supratimo bei gebėjimo paaiškinti sudėtingus dalykus“.
Anot jos, žemėtvarkininko darbe svarbu išmanyti naujausias technologijas, kurios palengvina darbą nuo pat matavimo proceso. „Galima naudoti paprastus dronus, tačiau galima ir moderniausius, kurie automatiškai prisiriša prie GPS sistemų. Automatizuotas darbas yra daug paprastesnis ir tikslesnis, – pasakojo T.Karvelytė-Janulionienė. – Atsimenu, studijų laikais, kai išeidavome matuoti kelių, padarius klaidą reikėdavo grįžti į vietą. Dabar yra tokių skenerių, kurie gali nuskenuoti tam tikrą kelio atkarpą, ir tuomet gali dirbti toliau“.
Norėjosi išbandyti viską
Paklausta, kaip pati pasirinko žemėtvarką, Toma sako, kad jos pasirinkimas buvo gana spontaniškas: „Augau kaime šalia Biržų. Paskutiniais mokslo metais širdis linko prie želdynų projektavimo – dairiausi studijų Kaune, VDU Žemės ūkio akademijoje. Tačiau paskutinėmis pasirinkimo dienomis pradėjau galvoti apie žemėtvarką“, – pasakojo 28-erių biržietė.
Mergina visuomet buvo aktyvi, tad išbandė mokslus užsienyje ir net „ragavo“ emigrantės duonos. „Studijų laikotarpiu norėjosi išbandyti viską, kas tik įmanoma, tad pagal mainų programą mokiausi Jelgavoje, kuri nuo gimtųjų Biržų netgi arčiau nei Kaunas, o baigiantis mokslams panorau ieškoti laimės užsienyje. 2018 m. vasarą su draugėmis išvykome į Olandiją, tačiau ten padirbusi supratau, kad noriu būti Lietuvoje“, – neslėpė Toma.
Biržams neabejinga moteris nusprendė dalyvauti ir savivaldos rinkimuose, tad didmiesčiuose neužsibuvusi sugrįžo į gimtinę. „Įsidarbinau nekilnojamo turto matavimais užsiimančioje bendrovėje, bėgant laikui gavau ir specialistui privalomus matininko bei kitus kvalifikacinius pažymėjimus. Nors dabar gyvenu Kupiškyje, visos mano veiklos ir projektai – Biržuose. Tenka dažnai važinėti, bet tai ne kliūtis“, – pasakojo su vyru du vaikus auginanti moteris.
Svarbi ir psichologija
„Žemėtvarkos magistro studijas baigiau prieš dvejus metus, studijuodami mokėmės dirbti su moderniomis priemonėmis, visgi dar pamenu laikus, kai būdavo matuojama paprasčiausiais GPS prietaisais. Gamybinių praktikų metu teko daug ką išmokti apskaičiuoti rankiniu būdu, o tai pravertė dirbant, nes pasitaikydavo atvejų, kai technologijomis atliktus matavimus reikėdavo patikrinti“, – pripažįsta Toma.
Pasak specialistės, greitis, kokybė ir tikslumas žemėtvarkininkų darbe yra svarbiausia, nes ne laiku atlikti procesai gali turėti padarinių klientui. Svarbu ne tik gerai matuoti, bet ir būti geru vadybininku, išmanyti teisės aktus.
Svarbūs ir psichologiniai aspektai, nes kartais tenka ir kaimynus sutaikyti nustatant jų žemės ribas. „Būna, bėgi su brėžiniais pas vieną, paskui pas kitą žemės savininką. Užtrunka, kol gauni patvirtinimus iš abiejų pusių. Užplūsta geras jausmas, kai išsprendžiami nesutarimai. Būna ir sudėtingų atvejų, kuomet žmonės nešini dokumentais ateina pasimetę, nežinantys, ką toliau daryti. Tenka juos ir raminti, ir padėti. Pasitaiko ir sudėtingų projektų, užsitęsiančių kelerius metus, ne viskas yra greitai išsprendžiama“, – pripažįsta Toma.
Specialistų poreikis auga
T.Karvelytės-Janulionienės teigimu, žemėtvarkininkų veikloje naudojama daug sudėtingų profesinių terminų, tad iššūkiu tampa juos „išversti“ į žmonių kalbą ir paaiškinti taip, kad visi suprastų.
„Pastebiu, kad trūksta žemėtvarkos, geodezijos specialistų, ypač dirbančių su naujausiomis technologijomis, tad tenka sulaukti pasiūlymų dirbti ir kituose Lietuvos miestuose. Iš tiesų kartais atrodo, kad trūksta žmonių, kurie tikrai mylėtų savo darbą ir kartu mokėtų bendrauti su klientais, tinkamai pateikti informaciją. Jeigu nepavyksta atlikti tam tikrų darbų – nebūtinai tai specialistų kaltė, galbūt kažko neįmanoma padaryti pagal teisės aktus, tad reikia mokėti tai išaiškinti klientui nesukeliant įtampos“, – sakė žemėtvarkos specialistė.
Kai kurie žmonės vis dar turi baimių, likusių nuo senų laikų, galbūt turi nuoskaudų po anksčiau vykusių žemės reformų. Tačiau specialistais pasitikėti reikia, nes laikai tikrai pasikeitė.
Pataria nebijoti – galimybių apstu
Paklausta, ką patartų norintiems rinktis žemėtvarką, geodeziją ar kitas technologines sritis, Toma pataria nebijoti ir nenuleisti rankų po pirmųjų studijų kursų.
„Koks realus darbas laukia, pradeda ryškėti ne iš karto. Be to, po studijų pradėjus dirbti tenka ir toliau mokytis. Ir tuomet, kai praktikoje įsisavini visus procesus, supranti, kuria kryptimi norisi dirbti toliau – tai laikas, kai reikia nebijoti pasirinkti tai, kas artima širdžiai. Gauname daug žinių, tad jeigu nepatinka žemėtvarka, galbūt labiau traukia statiniai, topografija ar geodezija, o gal – modelių kūrimas ar teritorijų planavimas. Besimokant susipažįsti ir su nekilnojamojo turto vertinimu. Tad tai tikrai plati ir įvairialypė sritis, kurioje kiekvienas gali rasti savo kelią“, – apibendrino žemėtvarkos specialistė T.Karvelytė-Janulionienė.
