Paskaitos tarp palmių ir arklių
„Kas ta Mursija?“ – toks klausimas sukosi galvoje prieš pasirenkant vietą, kur galėčiau studijuoti pagal ERASMUS mainų programą. Pasirodė, kad Mursija yra Kauno dydžio miestas Ispanijos Pietuose. Ji yra viena didžiausių šalies apelsinų augintojų ir vienų gražiausių Ispanijoje nardymo vietų savininkė.
Garsus ir čia įsikūręs universitetas. Senoji jo dalis, vadinama „La Merced”“ yra pačioje miesto širdyje. Čia dėstoma filologija ir teisė. Likę fakultetai stovi už miesto esančiame universiteto miestelyje „Espinardo“. Būtų tiksliau sakyti ne miestelyje, o visame mieste. Šiame kampuse yra apie 15 fakultetų, trys mokymo centrai, sporto maniežas, futbolo aikštė, baseinas, veterinarijos klinika ir didžiulė biblioteka. Ten galima nukakti miesto autobusu, kuris studentus iš centro veža kas 10 minučių. Tiesa, užsienietis kelione liks gerokai nustebintas, bent jau pirmą kartą. Autobuso vairuotojas pro langą plūsta visus kitus vairuotojus, kurie jam pasirodo netikę, o su pažįstamais sveikinasi ir pasikalba visai nežiūrėdamas į kelią. Bet... prie visko priprantama.
Atvykus į „Espinardo“, užgniaužia kvapą. Modernūs universiteto pastatai stūkso tarp palmių, tolumoje matosi raudono atspalvio kalnai. Komunikacijos fakultetas įskūręs prie pat veterinarijos klinikos. Einant į paskaitas ar grįžtant iš jų, čia galima stebėti vedamus arklius ar karves, girdisi šunų lojimas. Beje, veterinarija – viena stipriausių Mursijos universiteto studijų programų.
Mokėti ispanų nereiškia suprasti
To paties, kas sakoma apie veterinariją, deja, man niekas nesakė apie žurnalistiką. Ši specialybė universitete atsirado tik prieš keletą metų. Studentams siūlomos tik magistro studijos, arba, kaip tai vadinama Ispanijoje – antrojo ciklo studijos. Dėl šios priežasties tarp mano bendrakursių buvo galima sutiki tiek keturiasdešimtmečių namų šeimininkių, atėjusių tiesiog iš neturėjimo ką veikti, tiek žiniasklaidos priemonėse dirbančių profesionalų, kurie atėjo patobulinti žinių.
Banalu sakyti ir kartotis, bet vis dėlto reikia – tai nepakartojamos pažintys ir didelė pasirinktos specialybės bei gyvenimo pamoka.
Pietų Ispanijos akademinis gyvenimas užsieniečiui atrodo šiek tiek neįprastas. 13 valandą prasidedanti siesta tęsiasi iki 16 val. Tuomet nevyksta užsiėmimai. Todėl vėliau paskaitose tenka sėdėti ir iki 21 valandos. Viena paskaita trunka valandą, bet kadangi greitakalbiai ispanai per sekundę sugeba pasakyti ir kelis žodžius, atrodo, kad gavai tiek informacijos, kiek negausi per tris valandas Lietuvoje.
Tiesa, mokėti ispanų kalbą dar nereiškia, kad suprasi, kas sakoma per paskaitas. Mursietiška tartimi kalbančius profesorius pavyko suprasti tik po poros mėnesių. Beje, dėstytojai Mursijoje neatsiliepia, jei juos vadini ponu ar ponia. Į visus čia kreipiamasi vardais. Kartais buvo keista 60-mečiam dėstytojui sakyti tiesiog: „Felippe“.
Egzaminai – išbandymas
Lietuviui ERASMUS studentui semestro metu reikia surinkti 30 kreditų – tam užtenka pasirinkti šešias paskaitas. Besiskundžiantys italai dievagojosi, kad gyvenime neturėjo keturių dalykų iš karto. Išgirdę, kiek turiu aš, tik užjausdavo. Juolab, kad dėstytojai egzaminų metu ERASMUS studentų nelepina.
Kaip vyksta egzaminai? Labai panašiai kaip ir Lietuvoje. Vieni dalykai baigiasi testu, kiti įskaitomi surinkus semestro metu pakankamai taškų arba parašius paskirtą rašto darbą. Buvo nepaprastai sunku ispaniškai rašyti trisdešimties puslapių ilgio referatą apie tuo metu vykusius JAV prezidento rinkimus, ar pildyti informacinių technologijų teorijos testus, rašyti rašinius apie Ispanijos televizijos žiūrovus. Trukdė ne informacijos stygius, bet pernelyg prastos akademinės ispanų kalbos žinios. Susikalbėti ispaniškai su pardavėja dar nereiškia, kad taip pat lengvai parašysi ir rimtą rašto darbą.
Tiesa, pasitaikydavo iš tiesų smagių egzaminų. Pavyzdžiui, vieno iš jų metu reikėjo kurti tiesioginę laidą. Humoro jausmo nestokojantys ispanai iš, regis, nuobodžiausių dalykų sugebėjo padaryti šou.
Paskaitas dėstytojai stengiasi kuo labiau paįvairinti. Teko lankytis regioninėje televizijos stotyje, taip pat dalyvauti diskusijoje su didžiausio miesto laikraščio redaktoriumi. Visa tai – nepakartojami įspūdžiai.
Nors žurnalistikos specialybė šiame universitete dar neturėjo stiprių šaknų, techninė bazė buvo puiki. Pačių sukurtas televizijos laidas studentai montuoja „Apple“ kompiuteriais, tiesioginio eterio mokosi vienoje iš auditorijų įrengtoje televizijos studijoje su keliomis profesionaliomis televizijos kameromis. Tad norint kažko išmokti, turi netrūkti tik noro.
Beje, noro netrūksta ir ispaniškoms pramogoms – tinklinis pliaže, korida turistams (taip vadinama „capea“, kai į areną gali įeiti kiekvienas savanoris) kelionės į gražiausius Ispanijos miestus (tokius kaip Valensija, Barselona ar Madridas), diskoteka Ibizoje ir triukšmingas naktinis gyvenimas pačioje Mursijoje, pilnas flamenko ir Lotynų Amerikos šalių melodijų. Būtent taip atrodo mainų programos studento gyvenimas Ispanijoje.
Jei ERASMUS būtų Europos Sąjungos propagandinė organizacija būtų galima sakyti, kad aš visiškai užkibau ant jos kabliuko. Tai puiki proga, norint pamatyti pasaulį kitu kampu. Banalu sakyti ir kartotis, bet vis dėlto reikia – tai nepakartojamos pažintys ir didelė pasirinktos specialybės bei gyvenimo pamoka.
Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.
