Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Nerealias idėjas realybe pavertęs inžinierius: „Ši sritis keičia gyvenimą“

Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas – inžinerijos varomoji jėga, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Ričardas Leščinskas, vadovaujantis VGTU Kūrybos ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ elektronikos cechui ir įgyvendinantis unikaliausias idėjas, tarp kurių ir išskirtinių parametrų elektrinė riedlentė, elektriniai paspirtukas bei dviratis ir daugelis kitų. Jo planuose – elektrinės skraidyklės prototipas.
Ričardas Leščinskas
Ričardas Leščinskas / Partnerio nuotr.

Atrandama dar vaikystėje

Įsivaizduojami kosminiai laivai, automobiliai, robotai iš „Lego“ detalių – tai, kas vaikystėje, anot VGTU absolvento, įkvepia svajoti. R. Leščinskas pasakojo būdamas penkerių ardydavęs standartinius žaislus ir tikrindavęs, kas viduje, vėliau surinkdavęs juos „patobulintus“. Tokiu būdu elektrinė mašinėlė, valdoma pulteliu, būdavo išardoma, apžiūrima, išanalizuojama jaunojo inžinieriaus, o pridėta papildoma baterija padidindavo jos judėjimo greitį.

Baigęs mokyklą R. Leščinskas pasirinko elektronikos inžinerijos studijas VGTU dėl šios srities platumo, perspektyvumo ir galimybių, kurios atsiveria šiame technologijų amžiuje.

Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas
Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas

Nėra vietos monotonijai

Inžinerija negali būti monotoniška, nes tai yra fundamentinių žinių pritaikymas praktikoje. Inžinerijoje neegzistuoja nei absoliutus nulis, nei begalybė, tačiau visi įrenginiai veikia. Kalbant apie inžineriją interaktyviame moderniame mene ir reklamoje – tai nesibaigiantys iššūkiai ir nuostaba. Kad ir pagaminti automobilį, važiuojantį interneto greičiu. Vien jau tokia užklausa pakelia antakius.

R. Leščinsko ir jo kolegos Modesto Joniko pagamintas blynų spausdintuvas, anot pašnekovo, jiems – maloniai praleistas projektavimo ir gamybos laikas kuriant neįprastą mechanizmą. O štai aplinkiniai, išvydę veikiantį spausdintuvą, nustemba dėl idėjos originalumo, sykiu neįprastos užduoties – blynų kepimą perkelti į sąlyginai aukšto lygio inžinerijos įrenginį. Net ir inžinieriai šypteli – kaip įdomiai pritaikyta CNC (kompiuterizuoto staklių valdymo) technologija.

Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas
Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas

Specialybė, neribojanti laisvės kurti

Daugėja manančiųjų, jog inžinerija dėl sukurtų technologijų svarbos modernioje visuomenėje – viena svarbiausių žmonijos mokslo sričių. Inžinerija – puiki terpė saviraiškai ir galimybė nulemti svarbius pokyčius visuomenėje, kuriant išradimus. Čia neįmanoma pasijusti „įkalintam“ savo specialybės, nes inžinerijoje labai daug persidengiančių sričių. Pavyzdžiui, pradėjus dirbti elektroniku nesunkiai galima persikvalifikuoti į elektrochemiką, programuotoją, robotikos specialistą ir panašiai.

Inžinieriai keičia žmonių gyvenimus dėl to, jog labai mažai gaminių sukuriama be mechanikų, automatikos, informacinių technologijų, elektronikų, robotikos, pramoninio dizaino ir kitų specialistų įsitraukimo. Elektronikos sritis itin aktuali mūsų gyvenimuose, nes šiandien visi įrenginiai išmanūs, net ir skrudintuvai jau veikia „WiFi“ ryšiu. „Būti šių pokyčių dalimi yra tikrai smagu. Susilaukiu daug dėmesio, galiu kurti elektronines modernizacijas savo bute ar automobilyje. Elektronika taikoma labai plačiai, o svarbiausia – palengvina žmonių gyvenimą. Jei gali prie to prisidėti, visada jautiesi naudingas“, – apibendrino VGTU absolventas.

Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas
Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas

Inžinerija paverčia kūrėju

Inžinieriaus darbe, anot R. Leščinsko, įdomiausia įveikti savo paties ar uždavinio iškeltus iššūkius ir asmeninis pasitenkinimas galutiniu rezultatu. Taip pat žavi gausybė skirtingų inžinerinių užduoties sprendimo būdų, tad inžinieriui labai svarbu kūrybiškumas ir nestandartinis mąstymas, smalsumas bei nepertraukiamas tobulėjimas.

„Jei tu renkiesi individualius užduoties sprendimo būdus, projektuoji gaminį naudodamasis galva, ne šablonu, tai juk jau tampa kūryba, ar ne? O mes, inžinieriai, mėgstame ir smulkmenas. Pavyzdžiui, projektuoji spausdintinę elektronikos plokštę ir turi pravesti takelį, kuris neturi didelės reikšmės veikimui, tačiau kodėl jo neišvingiavus kaip kompiuterinio žaidimo „Pac-Man“ vaiduokliukas ir nepalinksminus kitų inžinierių, kurie taisys ar nagrinės tavo kurtą gaminį?“, – sako VGTU absolventas.

R. Leščinskas pasakojo nuolat pagalvojantis apie elektroninių įrenginių valdymo sutapatinimą su žmogumi. Kol kas beveik visi įrenginiai valdomi klaviatūromis, gestais, garsais, jutikliniais ekranais. Jau yra dirbtinių protezų, valdomų žmogaus nervų tinklo, tačiau tam reikia iš naujo išmokti valdyti naują svetimkūnį, kuris skiriasi nuo buvusios galūnės. Inžinierių masina suprasti, kaip jį būtų galima sujungti su žmogaus smegenimis betarpiškam technologijų valdymui.

Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas
Partnerio nuotr./Ričardas Leščinskas

Visi, kurie domisi inžinerija, yra kūrybiški, turi neribotą fantaziją ir nori įdomaus bei iššūkių kupino karjeros kelio, gali rinktis inžinerijos studijas ir jungtis prie 1300 VGTU pirmakursių būrio. Tereikia papildomo priėmimo metu t. y. rugpjūčio 13–17 dienomis, užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje bei pageidavimuose pasirinkti INŽINERIJOS ir TECHNOLOGIJŲ mokslų studijų programas. Galimybė studijuoti nemokamai – tikrai didelė, nes šių krypčių grupėje dar yra likusių laisvų daugiau nei 450 valstybės finansuojamų (vf) vietų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius