-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nerijus Mačiulis: vidutinis švietimo sistemos darbuotojo atlyginimas yra neadekvačiai mažas

Ikimokyklinis, mokyklinis ir universitetinis ugdymas dažnai inertiškas ir vis dar pagrįstas žinių perteikimų iš mokytojo mokiniui, švietimo sistemą kritikuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, ir rekomenduoja tiesiog nukopijuoti švietimo nuo Suomijos. Ekspertas skaitys pranešimą TAMO Grupės organizuojamoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla” apie demografinius šalies pokyčius ir jų poveikį. Prieš konferencija jis sutiko pasidalinti keliomis mintimis.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

- Ką gyventojų skaičiaus mažėjimas reiškia švietimo sistemai ir apskritai

Lietuvai?

- Natūralu, kad visų pirma yra tiesioginė įtaka – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius reiškia, kad Lietuvoje bus vis akivaizdesnis darbuotojų trūkumas, sulėtėja Lietuvos potencialus augimas ir gyvenimo kokybės artėjimas prie ES vidurkio. Tuo pačiu atsiranda ir daugybė neigiamų šalutinių efektų – mažiau mokesčių mokėtojų, lėčiau auga valstybės biudžeto ir „Sodros“ pajamos, sunkiau užtikrinti socialinę apsaugą, teikti viešąsias paslaugas.

- Dėl kokių pagrindinių priežasčių žmonės renkasi palikti Lietuvą? Ar vis dar vyksta protų nutekėjimas?

- Kai kalbame apie demografines tendencijas, dažniausiai jaunuolių ir apskritai darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą „nurašome“ tik emigracijai. Tiesa sudėtingesnė – didelė dalis Lietuvos senėjimo yra susijusi ne su emigracija, o su itin žemu gimstamumu po nepriklausomybės atkūrimo. O emigracijos priežastys įvairios – nuo finansinių iki emocinių ir labai asmeninių – neteisybės jausmo, diskriminacijos ir t.t. Nereikėtų užmiršti, kad emigracija nėra unikali Lietuvos patirtis – visos mažiau išsivystę valstybės, prisijungę prie ES, susidūrė su šiuo reiškiniu. Tačiau reikėtų sunerimti dėl kitos tendencijos – pastaraisiais metais, net didėjant užimtumui ir atlyginimui, vėl įsibėgėjo emigracija. Jei 2014 metais vidutiniškai per mėnesį dėl grynosios emigracijos prarasdavome apie 1000 gyventojų, šiemet šis skaičius daugiau nei dvigubai didesnis ir didžiausias nuo 2011 metų. Tiesa sakant vien nerimo neužtenka – reikia skubios priežasčių analizės ir konkrečių veiksmų plano, galinčio pakeisti šias tendencijas.

- Ar dėl mažesnio gyventojų skaičiaus mažėja finansavimas švietimui?

- Švietimui Lietuva skiria ne taip jau mažai – beveik 5 proc. BVP. Tai tik šiek tiek mažiau nei pažangesnėse ES šalyse. Deja, problema tame, kad kaip ir visas viešasis sektorius, švietimo sistema neprisitaikė prie demografinių lūžių. Nuo nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu, o per pastarąjį dešimtmetį abiturientų skaičius susitraukė net trečdaliu. Aukštųjų mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo, o tai reiškia, kad finansiniai ištekliai išskaidomi per plačiam institucijų tinklui, o vidutinis švietimo sistemos darbuotojo atlyginimas yra neadekvačiai mažas.

- Ar pastebite tendenciją kur mokyklų sparčiau mažėja – miestuose ar kaimuose?

- Neteko matyti statistikos apie mokyklų skaičių. Bet akivaizdu, kad gyventojų, o ypač jaunuolių skaičius sparčiausiai mažėja kaimuose ir miesteliuose.

- Kaip manote, ko turėtų imtis naujasis švietimo ministras ir ministerija bendrai, jog sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir padarytų patrauklesnį vidurinį išsilavinimą?

- Vien institucijų tinklo optimizavimas akimirksniu problemų neišspręs. Mokytojų ir dėstytojų atlyginimai gali padvigubėti, bet užtruks laiko, kol šios specialybės atgaus prestižą ir pritrauks daugiau pažangiausių absolventų, galinčių ir norinčių užsiimti ateities kartų ugdymu. Be to, turi keistis ir kokybiniai mokymosi ir studijų parametrai. Ikimokyklinis, mokyklinis ir universitetinis ugdymas dažnai inertiškas ir vis dar pagrįstas žinių perteikimų iš mokytojo mokiniui. Daug sunkiau sukurti sistemą, kuri išugdytų kūrybingas asmenybes, galinčias identifikuoti ir spręsti nestandartines problemas, bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su kompiuteriais, suvokti, kad XXI amžiuje mokymasis yra nuolatinis procesas, nesibaigiantis nei su paskutiniu skambučiu, nei su universiteto diplomo gavimu. Tai lengviau parašyti, nei padaryti, bet daug ką galima tiesiog nukopijuoti nuo, pavyzdžiui, Suomijos.

- Su kokiais iššūkiais švietimo sistemoje susidurs Lietuva per ateinančius metus/penkerius?

- Su tais pačiais su kuriais susidūrė per pastarąjį penkmetį, tik problemos bus dar akivaizdesnės, o pasekmės – skausmingesnės.

Daugiau įžvalgų apie demografija Nerijus Mačiulis pateiks vienoje didžiausių švietimo įstaigų vadovams skirtoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla”, kurią kartu su partneriais organizuoja populiariausias šalyje e. dienynas TAMO. Konferencijoje švietimo ekspertai skaitys pranešimus apie besikeičiantį mokytojo vaidmenį, o pagrindinių politinių jėgų atstovai diskutuos apie opiausias švietimo problemas bei jų sprendimo būdus.

Jau rugsėjo 22 galėsite stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją portale 15min.lt

Mokymo įstaigų vadovai gali registruotis į nemokamą konferenciją Vilniuje https://www.teo.lt/verslui/konferencija-20160922/14366 arba Šiauliuose https://www.teo.lt/verslui/konferencija-20160929/14622

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius