Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 2d. 10:53

Pandeminė idėja: brandos atestatai visiems abiturientams, egzaminai – tik norintiems studijuoti. Tam pritartų ne visi

Abiturientai po anglų kalbos egzamino
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Abiturientai po anglų kalbos egzamino

Lietuvoje brandos egzaminų sesija turėtų prasidėti birželio 7 dieną. Nepaisant planų abiturientus vakcinuoti pirmumo tvarka, jau dabar aišku, kad siaučianti pandemija apsunkins egzaminų vykdymą. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad, turint politinės valios, pandemijos metu būtų galima leisti egzaminus laikyti tik planuojantiems stoti į aukštąsias mokyklas, o kitiems – tiesiog išdalinti brandos atestatus. Su tuo nesutinka švietimo ekspertas Ainius Lašas.

S.Jurkevičiaus teigimu, brandos egzaminai – būtinas atrankos etapas ketinantiems stoti į aukštąsias mokyklas. Tačiau, jo manymu, neplanuojantiems to daryti, koronaviruso pandemijos metu turėtų būti suteikta galimybė gauti brandos atestatus ir nelaikius egzaminų, o sumąsčius stoti – išlaikyti juos kitais metais.

Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, tai gerokai palengvintų egzaminų vykdymą, bet tam reikia lankstesnio atsakingų institucijų požiūrio.

„Dabar yra iškeltas klausimas dėl abiturientų. Jau mokyklos pateikė sąrašus abiturientų vakcinacijai. Šiuo metu turbūt prioritetinis dalykas yra įgyvendinti egzaminus Lietuvoje. Tą valdžia jau susigriebė daryti. Nes jeigu Lietuvoje nebūtų vykdomi brandos egzaminai, tai realiai mokiniai į aukštąsias mokyklas stotų su, švelniai tariant, didelėmis paklaidomis“, – aiškino S.Jurkevičius.

Jo manymu, dėl pandemijos metu vykdomo nuotolinio mokymo, pažymių sistema tapo nepatikima – pasitikėti mokyklų pažymiais aukštosioms mokykloms būtų sudėtinga.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Jurkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Jurkevičius

„Dažnai pažymiai, kuriuos moksleiviai gauna mokyklose nėra lygiaverčiai tiek mokyklos baigime, tiek stojamųjų egzaminų metu, o nuotolinio mokymo metu jie galėjo tapti dar sunkiau apčiuopiami ir mažiau objektyvūs“, – aiškino S.Jurkevičius.

Anot jo, brandos egzaminų vykdymą galima būtų koordinuoti šiek tiek efektyviau ir racionaliau.

„Mano nuomone, šiuo metu valstybinius brandos egzaminus nereikėtų vykdyti visiems abiturientams. Tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tiems, kurie neplanuoja stoti šiais metais, apskritai būtų galima išduoti brandos atestatus be egzaminų“, – svarstė Vilniaus licėjaus direktorius.

Jo nuomone, tai gerokai palengvintų egzaminų organizavimo ir koordinavimo procesus.

„Manau, taip daryti būtų racionalu ir protinga, tačiau norint tokius dalykus priimti, reikia didelės politinės valios, matymo ir neužsispyrimo. Šiuo metu brandos atestatai išduodami išlaikius du privalomuosius egzaminus, tad brandos atestato gavimas – gana formalus procesas. Esant ekstremaliai ir sudėtingai situacijai, vykdant egzaminus, reikėtų tą daryti efektyviau“, – aiškino S.Jurkevičius.

Pasak jo, tokia tvarka padėtų išspręsti dalį kylančių iššūkių.

„Tą būtų galima padaryti šiuo metu, kad palengvintume visą mokyklos baigimo situaciją ir nestumdytume vaikų masiškai, įsivaizduojant, kad brandos atestatų išdavimas – kažkoks itin galingas procesas. Jau daug metų jie išduodami gana lengva ranka“, – akcentavo S.Jurkevičius.

Įneštų dar daugiau sumaišties

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano A.Lašo teigimu, leisti tik daliai abiturientų laikyti brandos egzaminus būtų netikslinga, nes įneštų dar daugiau sumaišties bei sudarytų nevienodas sąlygas šių metų abiturientams ateityje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ainius Lašas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ainius Lašas

„Skeptiškai vertinu tokį pasiūlymą. Manau, kad baigiantys mokyklas moksleiviai nebūtinai būna iš karto apsisprendę, kur norėtų stoti. Galbūt tuo momentu net atrodo, kad nestos, tačiau praėjus kuriam laikui persigalvoja.

Tai priklauso ir nuo egzaminų rezultatų – vieni mano, kad neišlaikys ir dėl to svarsto nestoti, tačiau išlaikę pakeičia nuomonę. Nematau priežasties uždaryti iš anksto duris jaunimui. Man atrodo ir logistiškai paprasčiau būtų skiepyti visus, nei atrinkinėti abiturientus, matuojant kiekvieno motyvaciją stoti į aukštąsias mokyklas“, – kalbėjo A.Lašas.

Pasak švietimo eksperto, dėl to, kad didžiąją mokslo metų dalį pamokos buvo vykdomos nuotoliniu būdu, šiemet galėtume tikėtis suprastėjusių brandos egzamino vertinimų tiksliųjų mokslų srityje.

Tačiau yra pagrindo manyti, kad humanitarinius dalykus abiturientai galėtų išlaikyti net geriau.

„Aš tikėčiausi, kad visumoje galėtų būti net šioks toks pagerėjimas vienoje kitoje srityje. Sunku pasakyti, kaip bus. Manau, kad istorijos, lietuvių kalbos egzaminų rezultatai galėtų net ir pagerėti, o techniškųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos – turėtų būti blogesni rezultatai“, – aiškino A.Lašas.

Manau, kad istorijos, lietuvių kalbos egzaminų rezultatai galėtų net ir pagerėti, o techniškųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos – turėtų būti blogesni rezultatai.

Jo teigimu, taip galėtų nutikti dėl to, kad mokantis nuotoliniu būdu daugiau užduočių yra susiję su skaitymu ir rašymu.

Kas kita – matematika, kurią sunkiau suprantantiems moksleiviams dėl neefektyvių nuotolinio mokymo metodų susidaro gana didelės ir sunkiai įveikiamos spragos.

Siūlė egzaminus rengti lauke

A.Lašas svarstė, kad atėjus šiltesniems orams, pandemijos mastas turėtų sumažėti, dėl šios priežasties būtų paprasčiau vykdyti brandos egzaminus.

„Be abejo, turėsime išlaikyti atstumus, laikytis kitų saugumo reikalavimų. Manau, kad tą galima bus užtikrinti. Aš praeitais metais išvis siūliau daryti brandos egzaminus lauke. Man atrodo, kad tame nėra nieko ypatingo. Pietų Korėja organizavo egzaminus stadionuose – variantų tikrai yra“, – siūlė švietimo ekspertas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Abiturientai po istorijos egzamino 2020 metais
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Abiturientai po istorijos egzamino 2020 metais

A.Lašo nuomone, aukštosios mokyklos negalėtų pasitikėti vien mokyklų vertinimais.

Tą esą rodo praktika, kaip kiekvienais metais skiriasi moksleivių metiniai pažymiai ir brandos egzaminų rezultatai.

„Brandos egzaminai – tam tikras simbolinis veiksmas. Abiturientai laiko būtent brandos egzaminus ir taip savotiškai įstoja ne tik į vieną ar kitą universitetą, bet į suaugusiųjų gretas“, – akcentavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Ministerija tvarkos nekeis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, praeitais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 12 klasių baigė 21 132 mokiniai.

Iš jų brandos atestatus gavo 20 394, tai yra 738 abiturientais mažiau.

Daugiau nei pusė abiturientų – 11 680 įstojo į aukštąsias mokyklas.

15min atsiųstame ŠMSM komentare teigiama, kad kol kas nesvarstoma keisti esamos brandos egzaminų tvarkos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

„Ministerija nesvarsto galimybės vykdyti brandos egzaminus tik tiems mokiniams, kurie ketina studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo įstatymas nustato, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.

Tai reiškia, kad brandos egzaminai reikalingi ne tik stojant į aukštąsias mokyklas, bet ir viduriniam išsilavinimui įgyti. Norint gauti brandos atestatą reikia būti išlaikius bent 2 brandos egzaminus: lietuvių ir vieną pasirenkamąjį“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

15:03
13:00
05:27

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min